Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2014

Er ekki hęgt aš ęsa einhvern upp

meš žvķ aš tala til dęmis um innflytjendastefnu Ķslendinga?

Styrmir Gunnarsson ritstjóri veršur seint įsakašur um um skort į vķšsżni og umburšarlyndi. Hann skrifar samt svo į Evrópuvaktinni:

"Tony Blair fyrrum forsętistisrįšherra Breta og leištogi Verkamannaflokksins ķ Bretlandi į žeim tķma, skrifaši athyglisverša grein ķ brezka blašiš Guardian fyrir skömmu (sem sagt var frį hér į Evrópuvaktinni), žar sem hann spįši žvķ aš gagnstętt žvķ aš styrjaldir 20. aldarinnar hefšu veriš sprottnar af pólitķskri hugmyndafręši yršu styrjaldir 21. aldar hįšar vegna įtaka į milli öfgahópa ólķkra trśarhópa. Blair taldi aš forystumenn žjóša yršu aš horfast ķ augu viš žennan veruleika.

Žaš er įreišanlegfa mikiš til ķ žessu. Žaš er t.d. įleitin spurning hvers vegna svo lengi hefur dregizt aš gera samninga um inngöngu Tyrklands ķ Evrópusambandiš. Žaš er aldrei sagt berum oršum hver įstęšan er en hśn blasir viš. Mikill hluti fólks ķ Evrópu vill ekki fį Tyrkland inn ķ Evrópusambandiš og įstęšurnar eru augljóslega ekki pólitķskar.

Ķ nżrri skżrslu į vegum stjórnvalda ķ Svķžjóš kemur fram sś skošun, aš öfgamenn ķ hópi mśslima ķ Svižjóš séu sį hópur, sem sęnsku samfélagi stafi mest hętta af, sérstaklega žeim sem fengiš hafa hernašarlega žjįlfun į įtakasvęšum.

Žessi įtök į milli mismunandi menningarhópa endurspeglast lķka ķ fréttum um aš Benjamin Netanyahu, forsętisrįšherra Ķsraels hafi oršiš aš bera til baka sögur um aš sonur hans hefši fundiš sér lķfsförunaut, norska stślku frį Grimstad ķ Noregi vegna mótmęla įhrifamikils stjórnmįlaflokks ķ Ķsrael.

Žótt erfitt sé aš skilja aš mannfólkiš sé ekki lengra komiš į žroskabrautinni į 21. öldinni en svo aš mestan hęttan į styrjöldum geti stafaš af ólķkum trśarbrögšum eša aš hugsanlegar įstir ungmenna geti haft grundvallarįhrif į žróun stjórnmįla ķ Ķsrael, er ekki ólķklegt aš žetta sé engu aš sķšur sį veruleiki, sem leištogar žjóša heims žurfi aš horfast ķ augu viš eins og Tonu Blair bendir į.

Žaš į ekki sķzt viš um Evrópusambandiš, žar sem ólķk trśarbrögš mętast dag hvern.

Ętli Barroso og Catherine Ashton rįši viš žaš verkefni? "

Af hverju mį ekki tala um mśslķmavandamįliš upphįtt?

Innflutningur mśslķma, sem flestir eru vķst af arabiskum uppruna, hefur allstašar į Vesturlöndum oršš til stórrar bölvunar. Vestręn rķki gera žvķ réttast ķ žvķ aš stemma stigu viš innflutningi žessa fólks žó ekki vęri nema til aš vernda lķf og limu sinna borgara fyrir illum įhrifum sķfellds innnflytjendastraums śr žessari įtt.  Ķ mörgum tilvikum er žetta oršiš of seint žar sem tališ er lķklegt aš bęši Stóra Bretland og Frakkland  verši mśslķmum aš brįš innan hįlfrar aldar. Sem aušvitaš žżšir endalok vestręnnar menningar eins og viš höfum žekkt hana.

Žetta mśslķmafólk er ekki aš fęra fólki į Vesturlöndum eitt eša neitt nema vandamįl.  Žessvegna er eina svariš aš taka upp stranga vegabréfaskyldu og vķsa svonefndum hęlisleitendum tafarlaust śr landi. Velja innflytjendur vandlega meš tilliti til žess hvort žeir séu lķklegir til góšs fyrir gistilöndin og žjóširnar sem fyrir eru.  Allt annaš sé óįbyrgt af stjórnvöldum sem ber fyrst og sķšast aš vernda eigin žegna gegn ašstešjandi hįska.

Innflutningur mśslķma ber meš sér hįska ķ Svķžjóš og vķša annarsstašar. Žaš er bara stašreynd sem er ekki hęgt aš lķta framhjį eins og ķ tķsku er til dęmis hér į landi.

Er engin tilbśinn aš ęsa sig upp śtaf žessum mįlum?  Til voru žeir eitt sinn mešal forfešra vorra sem aldrei žįšu friš ef ostur var į ófriši.


Ašalskipulag Reykjavķkur

sem nś hefur veriš sett fram til höfušs Reykjavķkurflugvelli, hefur nś hlotiš ešlislęga umsögn Skipulagsstofnunar Rķkisins į leiš žessa fólks til aš hunsa 70.000 undirskriftir landsmanna ķ gagnstęša įtt.

Į eftir Ašalskipulagi fylgir Deiliskipulag sem byggir į žvķ fyrrnefnda. Žaš felur ķ sér nįnari śtfęrslu daušadómsins. Samkvęmt venju veršur aš auglżsa eftir athugsasemdum. En reynsla almennings af vinnubrögšum žessara afla er nišurstašan sś aš mótmęli skipta engu mįli og eru aš engu höfš.

Samt hefur Leifur Magnśsson verkfręšingur, sem manna gleggst og mįlefnalegast hefur rżnt ķ žau rök sem į feršinni hafa veriš fyrir žeim hęgfara dauša sem Reykjavķkurflugvelli hafa veriš bśin af borgaryfirvöldum , sett fram  mótmęli.

Leifur skrifar yfirvöldum svofellt bréf:

 "Skipulagsfulltrśi Reykjavķkur Umhverfis- og skipulagssviš Reykjavķkurborg Borgartśni 12-14 105

 Reykjavķk                                                                     30. janśar 2014

 

Efni:   Tillaga aš deiliskipulagi Reykjavķkurflugvallar

 

Vķsaš er til auglżsingar yšar "um nżtt deiliskipulag ķ Reykjavķk", dags. 23. des-ember s.l. Eftirfarandi eru nokkrar įbendingar mķnar og athugasemdir: 

1.         Ašalskipulag Reykjavķkur          

Tillaga aš deiliskipulagi Reykjavķkurflugvallar er sögš m.a. byggja į "Ašalskipu-lagi Reykjavķkur 2001-2024 m.s.br. og 2010-2030", sem innihalda tillögur borgar-stjórnar Reykjavķkur žess efnis, aš Reykjavķkurflugvöllur verši lagšur nišur ķ til-greindum įföngum. Ķ žvķ sambandi er rétt aš minna į eftirfarandi stašreyndir: 

a)        Nśverandi Ašalskipulag Reykjavķkur 2001-2024 var stašfest og įritaš af žįverandi umhverfisrįšherra, Sif Frišleifsdóttur, meš eftirfarandi afgerandi fyrir-vara, sem er sérstaklega skrįšur į sjįlfan skipulagsuppdrįttinn:

            "Uppbygging ķ Vatnsmżri og tķmasetning hennar er hįš flutningi į flug-     starfsemi af svęšinu, sbr. kafla 3.2.1 ķ greinargerš I."

Ķ bréfi Skipulagsstofnunar til Reykjavķkurborgar (tilv. 2007040088/3.3), dags. 16. jślķ 2013, var komiš į framfęri fjölda įbendinga og athugasemda viš žįverandi drög Reykjavķkurborgar aš tillögu aš Ašalskipulagi Reykjavķkur 2010-2030, m.a. eftirfarandi:

            "Ķ stašfestu Ašalskipulagi Reykjavķkur 2001-2024 eru fyrirvarar um land-  notkun ķ Vatnsmżri, sbr. kafla 3.2.1 greinargerš I. Aš mati Skipulagsstofn-        unar žarf aš setja sambęrilega fyrirvara ķ fyrirliggjandi ašalskipulagstillögu            um aš breytt landnotkun ķ Vatnsmżri sé hįš samkomulagi viš samgöngu-   yfirvöld og flutningi flugstarfsemi af svęšinu".  

Ķ fréttatilkynningu Skipulagsstofnunar 28. ž.m. er skżrt frį žvķ aš stofnunin hafi óskaš eftir skżringum og leišréttingum Reykjavķkurborgar į tilteknum atrišum ķ žeirri tillögu aš Ašalskipulagi 2010-2030, sem nś er til stašfestingar hjį Skipu-lagsstofnun. Ķ fréttatilkynningunni er žetta nįnar skżrt sem hér segir:

            "Ķ tilviki ašalskipulags Reykjavķkur varšar žaš fyrst og fremst įform um     uppbyggingu ķ Vatnsmżri og samręmi ašalskipulagsins viš svęšisskipu-          lag höfušborgarsvęšisins hvaš varšar ķbśšauppbyggingu og stofnbrautar-         kerfi".  

Meš hlišsjón af ofangreindu er meš öllu ljóst, aš ekki er raunhęft aš leggja fram tillögu Reykjavķkurborgar aš deiliskipulagi Reykjavķkurflugvallar fyrr en fyrir liggur hvernig tillaga Reykjavķkurborgar aš Ašalskipulagi Reykjavķkur 2010-2030 veršur endanlega afgreidd og stašfest af Skipulagsstofnun og/eša umhverfisrįšherra.

 Aš auki er rétt aš minna į, aš samkvęmt samkomulagi, sem fulltrśar rķkis, Reykjavķkurborgar og Icelandair Group hf. undirritušu 25. október 2013 var įkvešiš aš skipa svonefndan stżrihóp um innanlandsflug, en verkefni hans er aš "fullkanna ašra kosti til rekstrar innanlandsflugs en framtķšarflugvöll ķ Vatnsmżri". Hópinum er ętlaš aš ljśka störfum sķnum fyrir įrslok 2014. Žar sem ein augljós hugsanleg nišurstaša stżrihópsins gęti veriš tillaga um įframhald-andi rekstur Reykjavķkurflugvallar ķ Vatnsmżri, er frįleitt aš leggja į žessu stigi fram tillögu aš nżju deiliskipulagi Reykjavķkurflugvallar, sem felur ķ sér afgerandi skeršingu hans, ž.e. lokun nśverandi NA/SV-flugbrautar.

 2.         Hugmyndir aš lokun NA/SV-flugbrautar

Upphaf hugmyndar um lokun NA/SV-flugbrautar Reykjavķkurflugvallar er vęntan-lega aš finna ķ skżrslu svokallašrar "įhęttumatsnefndar" undir heitinu "Reykja-vķkurflugvöllur - sambżli flugs og byggšar", dags. 30. nóvember 1990, en sķšar gefin śt af samgöngurįšuneyti ķ aprķl 1991. Umrędd nefnd var skipuš af žįver-andi samgöngurįšherra, Steingrķmi J. Sigfśssyni, og var undir formennsku Įlfheišar Ingadóttur lķffręšings. Nefndin var skipuš "til aš vinna įhęttumat vegna Reykjavķkurflugvallar", - en birti žó strax į 2. bls. skżrslu sinnar eftirfarandi:

            "Nefndarmenn komust aš žeirri nišurstöšu aš gerš įhęttumats vegna      Reykjavķkurflugvallar krefšist yfirgripsmeiri og sérhęfšari rannsókna en       vęru į fęri nefndarinnar auk žess sem ekki liggur fyrir įkvöršun stjórn-           valda um žaš hvaš teljist įsęttanleg įhętta af rekstri flugvallar ķ Vatns-   mżri".

 Engu aš sķšur įkvaš nefndin aš leggja fram samtals 10 tillögur, m.a. eftirfarandi:

            "Hętt verši notkun į NA/SV-braut (07-25) og henni lokaš, sbr. kafla 5.2".

Enga umfjöllun er aš finna um įhrif slķkrar ašgeršar į nothęfisstušul flugvallar-ins, sem gegnir lykilhlutverki ķ įętlunarflugi innanlands og sjśkraflugi til höfuš-borgarinnar, og enn sķšur um žį auknu slysahęttu, sem myndi fylgja aukinni notkun hinna tveggja flugbrautanna viš efstu mörk hlišarvindar. Samgöngurįšu-neytiš tók ekki formlega afstöšu til tillagna nefndarinnar, og žęr voru ekki sendar Flugrįši til umsagnar.

 Į įrunum 1999-2007 gegndi Sturla Böšvarsson embętti samgöngurįšherra og beitti sér ķtrekaš fyrir raunhęfu samkomulagi viš Reykjavķkurborg um framtķš Reykjavķkurflugvallar. Ķ žeim umręšum var ljįš mįls į hugsanlegri lokun NA/SV-flugbrautar Reykjavķkurflugvallar, en frį upphafi ętķš hįš tveimur grunnskilyrš-um. Ķ fyrsta lagi, aš slķkt kęmi ekki til įlita nema aš flugbraut į Keflavķkurflugvelli meš sömu stefnu yrši opnuš į nż, en umręddri flugbraut hafši įšur veriš lokaš af varnarlišinu ķ fyrirskipušu sparnašarįtaki. Og ķ öšru lagi, aš slķkt vęri žįttur ķ heildarsamkomulagi um óhefta framtķš Reykjavķkurflugvallar ķ Vatnsmżri.

3.         Nothęfisstušull flugvallar og hlišarvindur

Hér er um aš ręša lykilhugtök, žegar til umręšu er naušsynlegur fjöldi flug-brauta hvers flugvallar. Alžjóšleg įkvęši um flugvelli er aš finna ķ svonefndum "ICAO Annex 14". Hér į landi gildir m.a. "Reglugerš um flugvelli, nr. 646/2007" en stór hluti hennar er bein žżšing į alžjóšaįkvęšum ICAO Annex 14. Ķ orša-skżringum ķ 1. grein hennar er m.a. eftirfarandi:

            "Nothęfisstušull (Usability factor). Sį tķmi, męldur ķ hundrašshlutum,     žegar notkun flugbrautar eša kerfis flugbrauta er ekki takmörkuš vegna hlutfalls yfirboršsvinds. Aths. - Hlutfall yfirboršsvinds (cross-wind com-     ponent) merkir žaš hlutfall yfirboršsvinds sem er hornrétt į mišlķnu flug-   brautar".

Ķ grein 3.1 ķ VI. hluta reglugeršarinnar er sķšan skilgreint hvaša žrjś tölugildi hlišarvinds beri aš nota, og eru tengd lengd flugbrauta og žeim flugvélageršum, sem einkum nota žęr. Fyrir Reykjavķkurflugvöll gildir 13 hnśta hlišarvindsgildiš.

 Żmsar skżrslur liggja fyrir um nothęfisstušul Reykjavķkurflugvallar, m.a. skżrslan "Um nżtingarhlutfall brauta į Reykjavķkurflugvell", sem samin var ķ febrśar 2000 af Dr. Gušmundi R. Jónssyni og Dr. Pįli Valdimarssyni, prófessorum viš verk-fręšideild Hįskóla Ķslands, og aš beišni Orkveitu Reykjavķkur. Nišurstaša žeirra, og mišaš viš 13 hnśta hlišarvindsmörkin, er eftirfarandi:

             Allar žrjįr flugbrautir                                  98,2%      ž.e. lokaš ķ 6,6 daga

            Tvęr flugbrautir, 02/20 og 14/32              93,8%       ž.e. lokaš ķ 22,6 daga.

 Žvķ mišur hafa stjórnvöld hér į landi sķšan rįšiš til verks żmsa erlenda og inn-lenda "rįšgjafa", sem sumir hverjir hafa augljóslega skort naušsynlega grunn-žekkingu į sviši flugmįla og flugrekstrar, - og óįbyrgt varpaš fram öšrum og mun hęrri gildum nothęfisstušuls Reykjavķkurflugvallar, sem sķšan hafa rataš inn ķ formlegar skyrslur og bréf til rįšherra flugmįla. Sammerkt žeim öllum er aš notuš eru miklu hęrri og meš öllu óraunhęf gildi hlišarvinds, - sem sķšan leišir til kolrangs gildis fyrir meintan nothęfisstušul flugvallarins.

 Upphaf žessarar vitleysu er aš finna ķ skżrslunni "Foranalyse vedrörende en eventuel flytning af Reykjavik Lufthavn", sem danska fyrirtękiš Ramböll skilaši til Skipulagsskrifstofu höfušborgarsvęšisins ķ maķ 2000. Žar var įkvešiš aš nota 33 hnśta hlišarvind į žeirri forsendu, aš žar vęri um aš ręša skrįš hįmark fyrir Fokker 50 skrśfužotur. Slķkt skrįš hįmark err hins vegar svonefnt "Maximuim demonstrated cross-wind capability", sem tekist hefur aš lenda flugvélinni viš einhvern tķma į flugprófunarferli hennar, og žį flogiš af žrautžjįlfušum flug-prófunarflugmönnum framleišanda. Flugrekendur setja sér sķšan almennt lęgri hįmörk, sem t.d. hjį Flugfélagi Ķslands eru 26 hnśtar fyrir Fokker 50. Žau tölugildi, sem tilgreind eru ķ ICAO Annex 14 og Reglugerš um flugvelli taka hins vegar einnig raunhęft tillit til żmissa annarra įhrifažįtta, m.a. sviptivinda, en žó fyrst og fremst męldra hemlunarskilyrša į flugbrautinni.

 Ramböll-skżrslan varš tilefni til annarar skżrslu prófessoranna, sem lögš var fram 10. jślķ 2000. Žar höfnušu žeir alfariš fįrįnlegri ašferšafręši Ramböll-rįšgjafanna, - og skżrsla žeirra endar į eftirfarandi višvörunaroršum:

            "Aš mati undirritašra er žaš mikill įbyrgšarhluti aš miša viš hęrri leyfileg-           an hlišarvind en ICAO męlir meš, og alls ekki verjandi žegar tekiš er tillit      til sérstakra ašstęšna ķ Reykjavķk eins og til dęmis mikinn sviptivind."

 Engu aš sķšur hafa ašrir rįšgjafar, sem sķšar voru kallašir til leiks, endurtekiš žessa vitleysu, žar į mešal hollenska félagiš NLR, sem Samrįšsnefnd sam-göngurįšuneytis og Reykjavķkurborgar fól aš vinna aš flugtęknilegri śttekt į Reykjavķkurflugvelli. Ķ skżrslu samrįšsnefndarinnar, aprķl 2007, er sķšan į bls. 18 aš finna žį fullyršingu, aš nśverandi Reykjavķkurflugvöllur meš žremur flug-brautum sé meš 99% nothęfisstušul, - og aš hann lękki ašeins um 1%, ž.e. ķ 98%, žótt NA/SV-flugbrautinni yrši lokaš. Į bls. 31 fęst sķšan stašfest aš mišaš hafi veriš viš allt aš 30 hnśta hlišarvind.

 4.         Lokaorš

Hjį stjórnvöldum liggja žvķ mišur fyrir żmsar skżrslur og skjöl, sem eru meš röngum og skašlegum upplżsingum um žau alvarlegu įhrif, sem fęlust ķ hugsanlegri lokun NA/SV-flugbrautar Reykjavķkurflugvallar. Hiš rétta er, aš slķk lokun hefši ķ för meš sér aš mešaltali 16 daga įrlega višbótarlokun flugvallarins, sem er gjörsamlega óįsęttanlegt, - og nothęfisstušullinn vęri ašeins 93,8%.

 Reykjavķkurflugvöllur er ekki ašeins mišpśnktur įętlunarflugs innanlands, heldur einnig afar žżšingarmikill įfangastašur sjśkraflugs til eina hįtękni- og hįskóla-sjśkrahśss Ķslands, sem stašsett er ķ 101 Reykjavķk.

 Skeršing į nśverandi nothęfisstušli Reykjavķkurflugvallar, og jafnvel hugsanleg lokun hans, er ekki einkamįl 15 borgarfulltrśa Reykjavķkurborgar. Žetta er mįl, sem alla žjóšina varšar. Įskorun 69.637 borgara landsins um įframhaldandi óskertan rekstur Reykjavķkurflugvallar var afhent borgarstjóra 20. september s.l.

 Afstaša Alžingis ķ mįli žessu kom skżrt fram viš lokaafgreišslu žess į Fjįrlögum įrsins 2014 dagana 19. - 21. desember s.l. Žį var alfariš hafnaš aš setja ķ lögin heimildarįkvęši fyrir sölu rķkisins į hluta landsvęšis flugvallarins, sem er undir sušvesturhluta umręddrar NA/SV-flugbrautar.

 Meš kvešju 

Leifur Magnśsson "

Ef hęgt er aš skrifa faglega, skipulega og sannlega  um žetta langa mįl, žį hefur Leifur H. Magnśsson gert žaš ó žessu bréfi.

Viš žetta er ķ sjįlfu sér engu aš bęta. Heldur sżnist manni aš mįliš sé komiš į endastöš .

Žetta langa deilumįl hlżtur nśna aš verša lagt ķ endanlegan dóm žeirra kjósenda sem styšja endurkjör nśverandi borgarstjórnarmeirihluta ķ Reykjavķk undir forsęti Dags B. Eggertssonar, samkvęmt nżjustu skošanakönnunum. 

Žetta er stašan ķ Ašal-og Deilskipulagsmįlum Retykjavķkurflugvallar. 

 


Verštrygging ķ mķnus?

yrši lķklega tališ til tķšinda.

Fręšilega getur žaš gerst. Lįnskjaravķstala męlir verštrygginguna. Hśn getur bęši lękkaš og hękkaš af margvķslegum įstęšum. Žaš er aušvitaš hęgt aš byggja hana upp į fleiri en einn hįtt. En lķklega er tališ best aš hśn sé sem mest raunsę og óbreytileg.

Setjum svo aš til sé ein bśsęldarleg plįneta žar sem einn ašili bżr.Hann vęri launžegi hjį ęšri mįttarvöldum. Hann lķka mögulegur lįntakandi hjį sérstökum himneskum yfirdrįttarbanka sem byši žessum ašila lįn ķ rafkrónum śr eigin framleišslu.

Til višbótar žessi sami ašili eini launžeginn hjį ęšri mįttarvöldum sem greiddi honum kauptaxta. Žessi sami ašili vęri lķka eini innflytjandi allrar sinnar vöru sem kęmi śr góšri himneskri heildsölu sem ekki myndi hękka verš į neinu lengi.

Hvaš skyldi žessi eini ašili almennt hugsa ?  Hann myndi lķka vita aš sį ķ nešra hefši žaš hlutverk aš reikna śt verštrygginguna į lįniš og senda žęr upplżsingar upp ķ himneska bankann.

 Myndi žessi ašili freistast til aš hękka kauptaxta sinn hjį almęttinu ef sį ķ nešra myndi frétta žaš strax?. Reyna aš sęra djöfsa nišur meš hįlęršum hagfręšikenningum?

Eša myndi hann reyna aš lękka bęši launataxta sinn og verš į innflutningi sķnum meš einhverjum rįšum? Myndi hann hugsa um lįta žetta allt lękka įšur en ašilinn tęki verštryggt  lįn hjį himneska bankanum til aš bęta śr hśsnęšisvanda sķnum og  byggja sér höggormslausa Paradķs?

Myndi hann hugsa um žaš aš hann yrši aš fara mjög gętilega ķ byggingahrašanum og lįntökum? Lķka hvaša vexti vildi hann fį ķ himneska bankanum ef hann žyrfti aš geyma fé sitt um stundarsakir, til dęmis frį mįnašarmótum fram aš VISA gjalddaganum?

Sį ķ nešra er yfirleitt hlutlaus  og žaš eru himnarnir lķka.  Daušlegir eru žaš ekki. Žeir eru sķfellt aš breyta sjįlfum sér.  Hvaš sem bęnakvaki žeirra og hagfręšisęringum lķšur žį verša žęr ašstęšur ekki til af sjįlfu sér, hvorki hér né ķ Paradķs,  aš verštryggingin, męlingin į atferli žeirra,  lękki ķ staš žess aš hękka.

 


BYLTING Ķ LĶFFRĘŠI!

Fyrir ašeins  5 klukkutķmum sķšan var tilkynnt um atburši ķ lķffręši sem geta gjörbreytt lķfshorfum manna.

Nżtt tķmabil  ķ lķffręši getur veriš aš byrja fljótlega, žar sem vķsindamenn hafa fundiš leiš til aš bśa til stofnfrumur af fósturvķsa gerš įn raunverulegra fósturvķsa heldur meš aš umrita žroskašar frumur .

Upphafleg tilraunir į mśsum gengu  vel og vķsindamenn segja aš ķ nįinni framtķš geti tękni žessi  gęti veriš notuš til aš forrita nżjar stofnfrumur . Chris Mason , formašur lękadeildar viš University College London , sagši aš tilraunaašferšin  vęri "  einfaldasta , ódżrasta  og fljótlegasta ašferšin " aš bśa til svokallašar alhęfar stofnfrumur śr fulloršnum  frumum . Žessar alhęfu frumur eru fęrar um aš žróast til žess aš verša  mismunandi frumugeršir ķ lķfandi lķkama.  Žaš žżšir aš sama fruman getur gert viš bilaš hjarta, bilaš nżra eša hugsanlega eytt krabbameini.

" Ef žetta virkar ķ mönnum , žį gęti žetta gęti oršiš til aš breyta öllu ķ stofnfrumulękningum  sem į endanum bżšur upp į breitt śrval af lękningum meš žvķ aš nota eigin frumur sjśklingsins sem upphafsefni " sagši Mason.

Vķsindamenn frį Brigham og Hospital kvenna og Harvard Medical School ķ Bandarķkjunum sem og Riken Žróunarmišstöšinn ķ lķffręši ķ Japan störfušu aš žessum tilraunum .

Į rannsóknatķmabilinu létu vķsindamenn žroskašur frumur margfaldast og létu žęr sķšan žį sęta „įraunum sem nęrri drap žęr  " meš žvķ aš lįta žęr sęta įverkastreitu , sśrefnisskorti og sżruumhverfi . Eftir nokkra daga sem  frumurnar  möršu aš lifa af,  žį fóru žęr ķ įstand fósturvķsisfruma aš žvķ aš vķsindamennirmir sögšu.

" Ef viš getum unniš śt kerfi žar sem sem mismunandi įstand frumanna er varšveitt eša žvķ glataš žį  gęti žaš opnar upp į breitt śrval af möguleikum fyrir nżjar rannsóknir  og notkun meš žvķ aš nota lifandi frumur. " sagši  Haruko Obokata , sem leiddi verkiš viš  Riken stofnunina.

 

Hvaš eru stofnfrumur?

 Žetta eru meistarasmišir lķkamans. Žęr eru fęrar um aš breyta sér ķ allar  tegnundir lķkamsfruma. Vķsindamenn segja aš eiginleikar stofmfrumanna til aš mynda vefi geri žeim kleyft aš fįst viš marga sjśkdóma sem nś ręšst ekki viš aš öllu leyti. Mį nefna Parkinsons, heilablóšfall og hjartveiki.

Tvęr megingeršir stofnfrum fyrirfinnast. Fyrstar eru fósturvķsafrumur žar sem žeirra er aflaš śr fósturvķsum. Hinar sem kallašar eru fulloršnar eša svonefndar IPS frumur eru teknar śr skinni eša blóš og geta endurforritast til aš verša stofnfrumur.

Stofnfrumutilraunir hafa nś stašiš lengi. Fyrir um 10 įrum lasi ég ķ Readers Digest um kraftaverk sem var gert ķ USA žar sem hjarta daušvona bónda var endurreist til heilsu meš žvķ aš sprauta ķ hann stofnfrumum. Įreišanlega utan laga og réttar žvķ mašurinn krafšist lķfs eša dauša.  

Žetta sem hér um ręšir getur vel veriš byrjunin į mestu byltingu sem oršiš hefur ķ lęknasvķsindum ķ seinni tķš ķ žeirri leit aš vinna bug į hinum illvķgustu sjśkdómum sem mannkyniš hafa hrjįš.

Hugsiš ykkur žvķlķkt afrek žetta er! Hvaša byltingu žetta getur bošaš!


Er Trśin orsök hins illa?

ķ mannheimi sem birtist okkur ķ fréttum frį degi til dags? Eša er hśn bara yfirvarp illmenna?

Hvarvetna eru menn aš drepa menn til aš frišžęgja einhverjum óśtskżršum yfirmanni sem enginn hefur séš nżlega eša sérstakan spįmann hans. Gjarnan eru fengnir sérstakir umbošsmenn žessa sama til aš segja fyrir um framgang illskunnar og eru žį kallašir trśarleištogar. Žeir hafa lķkan skrifašan texta mešferšis sem "sönnun" mįlflutningsins. 

Morgunblašiš tekur žetta fyrir ķ leišara ķ dag. Žar segir m.a.:

 ".Samkeppnin į milli Sįda og Ķrana blasir viš nįnast hvert sem litiš er. Rammast hefur kvešiš aš henni ķ Sżrlandi, žar sem stušningur Ķrans viš Assad forseta hefur leitt af sér samsvarandi stušning Sįda viš uppreisnaröflin ķ landinu. Ķranir hafa aukinheldur stutt vel viš bakiš į sjķtum ķ Ķrak og stutt viš mótmęli meirihlutans ķ Barein, svo fįein dęmi séu nefnd. Til žess aš sporna viš uppgangi Ķrana hafa Sįdar brugšist viš meš żmsum hętti, og meira aš segja tekiš höndum saman viš höfušóvininn Ķsrael til žess aš reyna aš hemja metnaš Ķrana ķ kjarnorkumįlum.

Ofan į žetta bętast ķtök öfgamanna, į borš viš Al Kaķda-samtökin, en ķ hreyfingu žeirra, sem kennir sig viš ķslamskt rķki ķ Ķrak og Sżrlandi, fyrirfinnast menn sem telja sjķta meiri óvini sķna en hin hötušu vesturveldi. Beina žeir žvķ hermdarverkum sķnum mestmegnis aš trśbręšrum sķnum og reyna aš valda frekari ślfśš og illindum į milli hinna ólķku trśarhópa.

Heyrst hafa raddir um aš rķgurinn nś sé einungis upphafiš aš stęrri trśarbragšadeilu innan Ķslams, hlišstęšri žeirri sem rķkti ķ Evrópu į dögum Žrjįtķu įra strķšsins, žar sem mótmęlendur og kažólikkar bįrust į banaspjót yfir réttri tślkun į frišarbošskapnum. Lķklegt er aš togstreitan į milli Sįda og Ķrana, og sśnnķta og sjķta žar meš, muni vara lengi enn, og er fįtt viš žvķ aš gera.

En ef ķslamska kalda strķšiš endar ķ hjólförum Žrjįtķu įra strķšsins gętu afleišingarnar oršiš afdrifarķkar ef ekki beinlķnis skelfilegar, ekki einungis fyrir heimshlutann, heldur heimsbyggšina alla."

Svo mörg voru žau orš.

Menn sem hafa lesiš ķ Sturlungu kannast viš hvernig  hinir verstu skįlkar létu skriftast af presti įšur en högginn var af žeim hausinn. Žóršur Andrésson baš subdjįkninn og hinn strangtrśaša Gizur Žorvaldsson fyrirrgefningar įšur en  hann skyldi geršur höfšinu styttri ķ Žrįndarholti. Gizur tók žvķ ljśfmannlega og kvašst skyldu gera žaš strax og hann vęri daušur. Lét Geimund žjóf höggva hann, žreifaši ķ sįriš og baš höggva annat.  

Annar daušamašur ķ Sturlungu bar žvķlķkar sakir į sig viš skriftirnar aš prestur sagši Žórši Sturlusyni aš honum žętti hann eigi drępur. "Hengiš žér hann žį fyrst" sagši hinn vel kristni Žóršur og bróšir rithöfundarins Snorra. Var svo gert.

Ofangreind leišaratilvitnun rifjar upp styrjaldir kristinna žjóša fyrir margt löngu.  Žęr fóru lķka ķ sérstakar slįturferšir į hendur mśslķmum į dögum krossferšanna. Nś slįtra mśslķmar hvor öšrum ef žeir geta ekki einbeitt sér aš okkur hinum kristnu sem žeim ber aš snśa eša drepa.  

Lķtiš er um aš kristnir séu aš slagta hvor öšrum ķ nafni Gušskristni ķ seinni tķš hvaš sem veldur. Helst er žó hęgt aš efna til slķks meš tilvķsan ķ ęttfręši ef ekki skiptingar ķ kažólsku og annaš form trśarinnar į Biflķuna. Jafnvel ķ tiltölulega sišušum löndum eins og į Ķrlandi og Bretlandi.

Allt byggist žetta į ótta daušlegra manna viš daušann og žį grimmd ęšri mįttarvalda sem viš tekur hjį syndugum samkvęmt trśnni į kęrleikann og réttlętiš.  Trśarbrögš viršast  enn sem fyrr vera undirrót flestrar ógęfu og ótta ķ veröldinni. Ef ekki vęri žetta tal um óttann og framhaldslķfiš aš žvęlast fyrir žį vęri allavega einni einu įhyggjunni minna ķ mannheimi.  Ef menn sęttu sig einfaldlega viš žį hugsun aš enginn veit hętishót um mešfęddan daušann og ešli hans, žį vęri margt einfaldara.

Žaš er margt fólk sem ekki kęrir sig hętishót um eitthvaš sem viš tekur hugsanlega eftir daušann. Kęrir sig ekki neitt um eitthvaš framhaldslķf. Finnst žetta streš kappnóg. Žaš vill bara ekki neitt meira en žaš sem žvķ baušst ķ žessu jaršlķfi.Engan englasöng, hörpuleik eša meira vķn og villtar meyjar.

Žetta fólk hefur alveg sömu tilfinningar um kęrleika og hinir. Žarf enga forskrift aš žvķ. Žaš óttast daušann  ekkert meira en žeir sem halda daušahaldi ķ einhverja tilhugsun um framhaldslķf eša stranga dómara annars heims eftir skrifušum rexta.  Yrši ekki mannlķfiš bara betra eša einfaldara įn žessa sķfellda trśarbošskapar og innrętingar? Menn sęju enga įstęšu til aš drepa ašra vegna meintrar vanžekkingar žeirra? Er mannskepnan ekki nógu ešlisill įn žess aš gefa henni yfirvarp til óhęfu?

Er žį uppsiglandi styrjöld milli mśslķma fyrirkvķšanleg eins og Morgunblašiš hefur įhyggjur af? Sjįlfsagt veršur hśn ekki įhrifalaus utan landamęra mśslķmarķkjanna. Eitt er vķst aš Kóraninn og trśin į Mśhameš lifir hana af og žeir munu sigra sem trśa rétt į kenningarnar. Hinir verša farnir til Paradķsar og 7 óspjallašra meyja svo lengi sem žaš varir.

Spurning er lķka hvenęr žessi bošaša styrjöld hefst og meš hvaša vopnum hśn veršur hįš. Er  endilega vķst aš kristnir menn į Vesturlöndum og Morgunblašiš eigi aš reyna aš stjórna byrjuninni? Žurfum viš aš hafa įhyggjur af žvķ hvaš tekur viš ķ Afgahnistan eftir aš Ingibjörg Sólrśn er farin žašan? Žurfum viš endilega aš taka į móti hęlisleitendum žašan sem flżja Talibana?

Viršist ekki bara trśin vera orsök flests hins illa ķ heiminum? 

 

 

 


Sem ķskaldur foss!

steypist stundum yfir oss.... 

Ķ morgun gerši ég mér ljóst meš ašstpš Siguršar Boga Svavarssonar blašamanns į Morgunblašinu hversu tilgangslaus til lengri tķma žessar óskapa įhyggjur okkar viš aš leysa dęgurmįlin eru. Žetta tal um forgangsröšun og meiri fjįrmuni viršast bara engu breyta. Allt tališ um bętt kjör žeirra lęgst launušu skilar engu nema betri tķš fyrir einhverja ašra. Stóš eitthvaš annaš til annars?

Siguršur skrifar:

Vķsindamenn į sviši erfšavķsinda segja aš erfšamengi mannsins sé svo ófullkomiš aš viš séum alltaf aš spóla ķ sömu hjólförum. Žetta eru stór orš, en sannleikskorn ķ žeim. Sannarlega mišar manninum nokkuš į leiš og žekking į sviši vķsinda og daušlegra efna fleytir okkur til framfara. Samt žurfum viš ekki aš liggja lengi yfir sagnfręši til aš sjį aš mistök og mįlefni eru aš miklu leyti žau sömu žó įrin lķši. Andlag allra styrjalda žjóša eru trśarbrögš, landamęri og olķa. Žį žykir fólki į rétti sķnum brotiš, aš mannréttindi séu virt aš vettugi, hinir rķku fitni į kostnaš fįtękra og aš stjórnmįlamenn séu spilltir. Žetta er alltaf sami söngurinn, žótt hann fęrist sitt į hvaš upp og nišur tónstiga dęgurvķsunnar.

 

Ég munstrašist fyrst į ritstjórn dagblašs ķ janśar 1991. Į Tķmanum - mįlgagni Framsóknarflokksins - var ķ žį daga mįl mįlanna ašstešjandi strķš viš Persaflóa og fįeinum dögum sķšar hófu Bandarķkjamenn leiftursókn inn ķ land Husseins haršstjóra. Įr og daga tók aš koma skrattakolli žeim fyrir kattarnef, sem breytir samt ekki žvķ aš enn kraumar ķ pottum ķ Ķrak og Sįmur fręndi, eins og Amerķkuherinn er stundum kallašur, er skammt undan. Tķšindi į innlendum vettvangi žetta vor bįru svip žess aš kosningar voru ķ nįnd og žvķ fylgdi éljagangur ķ pólitķkinni. Evrópumįl og hvort selja ętti Rįs 2 voru heit element ķ umręšu žessa tķma og um nįkvęmlega žetta sama er fjasaš enn ķ dag. Heimsósómafréttin var sś aš ungir sjįlfstęšismenn héldu bjórpartķ sem vęri hiš versta mįl enda vęri gošgį aš ungt fólk lyfti lķfsins glösum. Kynleg hending er aš fréttina um žetta skrifaši ungur, kappsamur blašamašur, Stefįn Eirķksson, nś lögreglustjóri į höfušborgarsvęšinu. Til svara varš Andri Žór Gušmundsson, formašur Vöku, nś forstjóri Ölgeršarinnar.

Ķ skęšadrķfu tilkynninga sem fjölmišlum berast t.d. frį pólitķskum fylkingum kemur fįtt į óvart. Ungir sjįlfstęšismenn įlykta um sölu rķkisfyrirtękja, bjór ķ bśšum, óréttlįtt śtvarpsgjald og aš frelsiš sé yndislegt. Framsóknarmenn tala um hśsnęšismįl, hjól atvinnulķfsins og aš landbśnašarkerfinu megi ekki breyta.  Samfylkingarfólk dóserar um hjólreišar, lķfsskošunarfélög, hreinsunarstarf eftir hrun, gręnt žekkingarhagkerfi, skapandi greinar og réttindi minnihlutahópa. Bjarta framtķšarfólkiš er į svipašri lķnu. Og Vinstri gręnir setja gjarnan į tölur um naušsyn rķkisvęšingar, umhverfismįl, sorpflokkun og gömul timburhśs. Žeir hafa lķka ķmugust į aš fólk sé aš henda kjarnorkusprengjum hvaš framan ķ annaš.

Viršingarvert er aš fólk lįti sig samfélagsmįl varša og berjist fyrir skošunum sķnum. En žegar ekkert breytist og umręšuefnin eru hin sömu įratugum saman get ég ekki annaš sagt en aš žetta sé oršiš frekar žreytandi - en samt "

Mér fannst žetta žörf įminning um žaš hversu lķtiš breytist žó mašur sé aš skrifa lęršar greinar um mįlefni dagsins, ęsi sig ķ pólitķk eša hugsi sig śt ķ horn. Žetta breytist fjandann ekki neitt frį degi til dags.

Spurningin er hvenęr eitthvaš raunhęft gerist? Hvenęr geršist eitthvaš sķšast sem breytti öllu fyrir žig? Eša hefur aldrei neitt skeš sem skiptir mįli  frekar en hjį Sveijk og veitingamanninum žegar žeir sįtu į krįnni sinni undir blettinum žar sem myndin af keisaranum hékk įšur fyrir upphaf heimstyrjaldarinnar fyrri?

Žį streymisr sś hugsun um oss sem ķskaldur foss, aš allt verši loks upp ķ dvölina tekiš frį oss, er daušinn sį mikli rukkari, rétti oss, reikninginn sem skrifaš var hjį oss." sagši Tómas.

 


Valdimar H. Jóhannesson

ritar umhugsunaverša grein ķ Mbl. ķ dag:

"Mannréttindaskrifstofa Ķslands hefur veriš ķ auglżsingaherferš til žess aš fį almenning til aš fagna fjölbreytileikanum. Ein auglżsingin hvetur til aš hvers kyns trśfrelsi sé virt og »vera ekkert aš efast um vinnumóralinn« žó »aš fólk geti bara lagst nišur ķ tķma og ótķma og fariš aš bišja...« eins og žaš er oršaš.

Hvaša naušur rekur MĶ til aš eyša almannafé ķ yfirlętislegar auglżsingar meš ég-er-betri-en-žś-višmóti? Er įstęša til žess aš fagna fjölbreytileikanum vegna aukinna umsvifa ķslams? Auglżsingin į augljóslega viš einmitt žaš. Ekkert annaš žekkt hugmynda- eša trśarkerfi įstundar tilbeišslu meš žvķ aš leggjast nišur ķ tķma og ótķma og taka umhverfi sitt ķ gķslingu.

Ein af helstu grunnstošum MĶ er mannréttindayfirlżsing Sameinušu žjóšanna įriš 1948 sem Ķsland į ašild aš eins og vel flest lönd innan SŽ. Undanskilin eru 56 rķki innan OIC, Samvinnustofnunar ķslamskra rķkja. Žau hafa neitaš aš skrifa undir mannréttindayfirlżsinguna en undirritušu ķ žess staš įriš 1990 »Kaķróyfirlżsinguna um mannréttindi innan ķslams«.

Meš žessu undirstrikušu mśslķmsku rķkin óįnęgju sķna meš mannréttindayfirlżsingu SŽ og aš žau gętu ekki įtt ašild aš henni. Žau mótmęla inngangsoršum hennar sem segja m.a.: »...višurkenning žess aš allir séu jafnbornir til viršingar og óafsalanlegra réttinda er undirstaša frelsis, réttlętis og frišar ķ heiminum, ...«

Og žeir mótmęltu fyrstu grein: »Allir eru bornir frjįlsir og jafnir öšrum aš viršingu og réttindum.«

Ofangreindar stašhęfingar eru ķ algjörri mótsögn viš grundvallarreglur ķslams, sem fellst ekki į, aš almennt séu menn bornir til viršingar, hvaš žį aš mannkyni öllu sé ętlaš aš njóta óafsalanlegra réttinda. Žeir sem ekki eru mśslķmar hafi ekki slķk réttindi, hvaš žį aš žau geti veriš undirstaša frelsis, réttlętis og frišar ķ heiminum!

Ķ ķslam er Allah grundvöllur allra mannréttinda. Žau eru öll hįš skilyršislausri hlżšni į lögum Allah eins og žau koma fram ķ sharķa-lögum, Kóraninum og hadķšum. Žessi skilningur fór ekkert framhjį leištogum mśslķma hjį SŽ 1948, en žį gįtu žeir ekki lįtiš til sķn taka. Žeir töldu mannréttindasįttmįla SŽ byggjast į kristnum og gyšinglegum gildum sem mśslķmar myndu aldrei fallast į.

Fręšimenn ķslams segja yfirlżsingarnar alls ólķkar en žeir segja friš ašeins geta rķkt mešal mśslķma en ekki viš žį sem ekki eru mśslķmar. »Hinir trślausu« geta ašeins öšlast friš ķ samskiptum viš mśslķma meš žvķ aš taka ķslamstrś eša meš uppgjöf og hlżšni (fį stöšu dhimma, žrišja flokks borgararéttindi ķ samfélagi undir stjórn mśslķma).

Mśslķmar sem streša į vegum Allah viš aš koma heiminum undir ķslam eru aš sinna helgri, trśarlegri skyldu (jihad). Žar af leišandi eru žaš ekki žeir sem eru įrįsarašilarnir heldur hinir trślausu sem hindra žį ķ jihad. Sį sem vill halda ķ siš sinn eša trś er sekur um glęp meš žvķ aš meštaka ekki hina sönnu trś, ķslam, og er réttlaus.

Žarft er aš rifja upp fįein atriši ķ sharķa-lögum sem Kaķróyfirlżsingin byggist į: Konur hafa ekki sömu réttindi eins og karlar. Mśslķmar hafa meiri réttindi en ašrir. Daušasök er aš ganga af trśnni. Vitnisburšur manns, sem ekki er mśslķmi, er ógildur fyrir sharķa-dómstóli. Höggva skal hendur af žjófum, grżta ótrśar konur og aflķfa samkynhneigša. Kona, sem er naušgaš, er sek nema hśn geti leitt fram fjóra mśslķmska menn sem vitna um verknašinn. Öll lög verša aš byggjast į Kóraninum, hadķšum og sirah (opinberri ęvisögu Mśhamešs). Allar efasemdir um ķslam eru daušasök. Mśhameš er hin fullkomna fyrirmynd sem öllum mśslķmum ber aš fylgja. Saga hans er vęgast sagt ófögur.

Auglżsing MĶ bżšur tvo kosti. Annašhvort vill MĶ vinna gegn mannréttindasįttmįla SŽ meš žvķ aš stušla aš framgangi ķslams hér į landi eša hitt, sem er miklu lķklegra, aš žeir vita ekki hvaš žeir eru aš gera og vita nęr ekkert um ķslam. Einu mį gilda hvor skżringin į viš. Afleišingin er sś sama, og bošiš er upp į vandamįl til framtķšar į kostnaš žess almennings sem mun lķša fyrir delluverkiš."

Ķ kjölfar skošanakannana viršast žau sömu stjórnvöld sem telja mosku Mśhamešs til meirihįttar bęjarprżši mišsvęšis vinna afgerandi sigur ķ komandi kosningum. Sömu stjórnmįlaöfl og vilja ekki flugvöll ķ Reykjavķk.

Žaš er allrar athygli vert aš Ķslendingar skuli meštaka žaš aš fornleg strangtrś skuli į upplżsingaöld og śrsagna śr žjóškirkjunni, skuli eiga aš njóta forgangs ķ ķslensku žjóšlķfi. Fyrirtęki eigi ekki val um žaš hvaš starfsmenn ašhafast į įkvešnum tķmum utan reglubundinna matarhléa.

Aš sama skapi er žaš umhugsunarvert aš stjórnmįlaöfl sem Borginni rįša og bera réttindi samkynhneigšra jafnmikiš fyrir brjósti og nśverandi Borgarstjóri , skuli greiša fyrir lķflįtshegningum fyrir žį sömu.  Aš jafnréttissinnar kynjanna skuli greiša götu žeirra afla sem ganga ķ žveröfuga įtt.

Valdimar veltir žvķ skiljanlega fyrir sér hvaš valdi. Vanžekking eša įsetningur.

Žaš er veriš aš velta Geir H. Haarde upp śr žvķ hvaš hann skrifaši fyrir tvķtugt. Ég hef lesiš žann texta og get ekki séš annaš en meginhugsun Geirs frį žessum tķma um varšveislu ķslensks žjóšernis höfši til mķn ķ dag. Hefši ungi mašurinn oršaš hugsun sķna meš öšrum hętti hefšu fleiri tekiš undir žaš meginstef. En upphįtt žora margir ekki aš tjį sig vegna ótta viš įrįsir menningarvitanna vķšsżnu.

Žau öfl sem vilja hefja Islam til vegs og viršingar į Ķslandi eru ekki aš mķnu skapi hvaš sem mér er sagt oft aš skammast mķn fyrir minn rasisma, nasisma og fasisma. Mér stendur ekki į sama um ķslenska žjóš žó styttist ķ žvķ aš ég hafi eitthvaš um framtķšar tilvist hennar aš segja.

Ekki veldur sį er varar. Žvķ į Valdimar H. Jóhannesson į mķna viršingu. 


Björn Thoroddsen

er  veraldarsnillingur į gķtar. Mašur er dolfallinn yfir žvķ hvernig žetta er yfirleitt hęgt aš spila svona į žetta litla hljóšfęri eins og hann gerir. Ég hef aldrei heyrt neinn gķtarmann sem tekur honum fram.

Og svo er hann lķka ljśfur og greišugur aš spila fyrir fólk ķ minnihįttar selsköbum. 

Žaš er bęjarprżši aš Birni ķ Kópavogi. 

 


Perlan

er virkileg perla į höfušborgarsvęšinu fyrir okkur ķbśana.

Feršaskrifstofur eru aš senda žangaš heilu rśturnar meš śtlendinga sem eru samt lķtt uppnęmir fyrir mannvirkinu né minjagripabśšunum sem žar er aš finna į sumrin. Žeim finnst merkilegt hvaš mikiš heitt vatn er ķ tönkunum og śtsżniš er fallegt af žakinu. Varla nokkur fer į sögusżninguna aš ég sé af žessu rśtuliši enda į hrašferš.  Bišröš erį klósettin eins og į öllum feršamannastöšum landsins og margir taka stigana til aš žurfa ekki aš fara ķ bišröš ķ lyfturnar sem afkasta of litlu.

Į 4. hęš er góšur veitingastašur sem ég held aš Bjarni ķ Braušbę reki. Žangaš er gott aš fara og fį sér bęjarins bestu kjörtsśpu. Hśn var į gjafverši fram aš žessu, held ég 750 kr. En nś er bśiš aš hękka hana um žrišjung į einu bretti og kostar nśna 1000 kall. Žaš veršur žvķ aš benda ASĶ į aš setja Bjarna į svarta listann fyrir veršhękkun. Alveg burtséš frį žvķ aš žaš eru enn kjarakaup ķ kjötsśpunni sem er vel śtilįtin og stórkostleg. Kannski var hśn bara undir verši įšur. Gott ef hann er ekki bśinn aš hękka ķsinn lķka.

Bjarni minn, notašu heldur Salami-ašferšina hans Stalķns sįluga. Alltaf aš taka litla sneiš ķ einu en frekar jafnt og žétt. Žį tekur ASĶ kannski ekki eftir žessu. Nema žś viljir taka hann Helga ķ Góu žér til fyrirmyndar sem hefur ekki hękkaš neitt sķšan 2009. Geri ašrir betur en hann Helgi ķ Góu!

En kjötsśpan ķ Perlunni er alveg perla.  


Žorsteinn Pįlsson

skrifar skynsamlega ķ Fréttabblašiš  aš žessu sinni  um horfur ķ kjaramįlum.  Aš hętti Cato gamla notar hann svo skrifin til aš klykkja śt meš įróšri sķnum fyrir inngöngu ķ ÉSB og upptöku Evru..

Žorsteinn segir m.a.:

„ Įfall; enginn vegur er aš finna annaš orš um śrslitin ķ atkvęšagreišslu um kjarasamninga į almennum vinnumarkaši. Žetta er įfall fyrir forystu Alžżšusambandsins og Samtaka atvinnulķfsins, įfall fyrir rķkisstjórnina, įfall fyrir žjóšarbśskapinn og įfall fyrir fólkiš ķ landinu.

Ķ raun snerist žessi atkvęšagreišsla fyrst og fremst um veršbólgu. Samningarnir męltu ekki fyrir um miklar kauphękkanir. Augljóst var aš markmiš žeirra var fyrst og fremst aš verja kjör meš žvķ aš stušla aš stöšugleika ķ žjóšarbśskapnum. Žetta var raunhęf og įbyrg nišurstaša ķ žröngri stöšu žjóšarbśsins.

Erfitt er aš svara žeirri spurningu hvers vegna įbyrg sjónarmiš eiga ekki upp į pallboršiš ķ rķkari męli en raun varš į. En fram hjį žvķ veršur ekki horft aš bošskapur forsętisrįšherra ķ įramótaįvarpinu veikti verulega mįlsvörn žeirra verkalżšsforingja sem bošušu raunsęi ķ žessum samningum. Ummęli hans um naušsyn žess aš hękka lęgstu laun og rétta hlut millistéttarinnar hafa vafalaust veriš hugsuš inn ķ framtķšina. En vandinn er sį aš žau voru lįtin falla ķ byrjun atkvęšagreišslu um annan veruleika. Žaš er viškvęmur tķmapunktur. Hver sem hugsunin var virkušu žau sem haldreipi fyrir žį sem risu upp gegn įbyrgš og varkįrni.

Žegar til įtti aš taka uršu nógu margir til žess aš grķpa ķ žetta haldreipi. Afleišingin blasir viš. Hśn sżnir hversu varasamt žaš er žegar varfęrin langtķmasjónarmiš vķkja fyrir stundar popślisma. Laun hękka ķ kjarasamningum en kjörin batna ekki nema framleišniaukning er oršin aš veruleika; og ekki ķ fyrsta skipti sem žaš kemur mönnum ķ klķpu.


Forystumenn Alžżšusambandsins og Samtaka atvinnulķfsins hafa um nokkra hrķš bošaš nżja hugsun ķ gerš kjarasamninga. Markmišiš meš henni var aš finna öruggari leiš til aš bęta kjörin meš raunverulegum veršmętum. Žaš gerist hęgt og bķtandi en ekki ķ stökkum.Ķ žessum tilgangi hafa samtökin leitaš ķ smišju til ašila vinnumarkašarins annars stašar į Noršurlöndunum. Ętlunin var aš kjarasamningarnir nś yršu eins konar inngangskafli aš langtķma samningum sem styddust viš vöxt og stöšugleika. Žessi framtķšarsżn žarf ekki aš vera śr sögunni. En hśn er enn į nż ķ uppnįmi.

Noršurlöndin hafa nįš lengra en viš ķ aš tryggja góš lķfskjör. Lykillinn aš žeim įrangri er aš samkeppnishęfni hvers lands hefur rįšiš hverju skrefi til kjarabóta. Óskhyggja um bętta samkeppnisstöšu hefur engu breytt, ašeins raunverulegur įrangur.Stóra spurningin nśna er žessi: Munu žeir sem talaš hafa fyrir įbyrgš leggja įrar ķ bįt eftir žessi śrslit? Žaš vęri vissulega um margt skiljanlegt.

Hitt er žó meira um vert aš halda róšrinum įfram žó aš hann hafi žyngst. Žar mun mest męša į rķkisstjórninni.  Ašeins markviss forysta af hennar hįlfu getur létt róšurinn. Flest benti til aš rķkisstjórnin gęti haft almennu samningana sem fyrirmynd gagnvart opinberum starfsmönnum. Žaš hefur snśist viš. Stašan er žvķ flóknari en įšur og žolir enn sķšur popślķsk višhorf. Engin haldbęr rök eru fyrir žvķ aš rķkiš hefši įtt aš draga frekar śr tekjuöflun sinni og žar meš velferšaržjónustu til aš greiša fyrir samningum. Kröfur stjórnarandstöšunnar žar um eru óįbyrgur popślismi. Nęr vęri aš gera kröfur um meira borš fyrir bįru og frekari nišurgreišslu į skuldum rķkissjóšs."

Og svo kemur aušvitaš  Cato aftur:  

"Hitt stendur upp į rķkisstjórnina aš kynna trśveršuga stefnu ķ peningamįlum sem er raunveruleg forsenda stöšugleikasamninga. Rök standa žvķ til žess aš kalla eftir traustari hugmyndum ķ gjaldmišilsmįlum. En stjórnarandstašan lętur žaš vera.

Rķkisstjórnin žarf jafnframt aš taka frumkvęši ķ žeim kerfisbreytingum ķ žjóšarbśskapnum sem fjallaš er um ķ McKinsey-skżrslunni. Hśn sżndi aš framleišni ķ ķslensku atvinnulķfi er langt aš baki žvķ sem grannžjóšir okkar hafa nįš. Viš erum nęr Grikkjum en žeim. Hljótt hefur veriš um starf samrįšsvettvangs um žessa merku skżrslu.

Alvarlegra er žó aš verulega hefur į skort aš rķkisstjórnin sżndi įkvešinn vilja til aš breyta hugmyndum hennar ķ veruleika. Ķ  skżrslunni eru sett fram róttęk sjónarmiš um kerfisbreytingar og žau grundvallast į virkri alžjóšasamvinnu. Hugsanlega er hśn of frjįlslynd og ekki nógu žjóšleg fyrir rķkisstjórnina. Veruleikinn er sį aš framleišni sem er forsenda framfara mun lįta į sér standa ef sś frjįlslynda hugmyndafręši sem birtist ķ skżrslunni veršur ekki lögš til grundvallar nżsköpun ķ ķslensku atvinnulķfi. Ašeins meš žvķ móti veršur unnt aš styrkja samkeppnishęfnina og bęta kjörin.Hér žarf rķkisstjórnin aš sżna nżtt frumkvęši."

Fyrri hluti pistilsins fjallar um  grafalvarlega hluti. Žjóšin į val. Annašhvort aš lįta plattenslagara og lżšskrumara gala sig upp ķ ęsing og óšaveršbólgu eša lįta hina skynsamari menn komast aš. Hér geta kjör batnaš hratt ef samiš vęri um 0 % taxtabreytingar fyrir lķnuna. Žaš er sś besta kjarabót sem allir myndu njóta, žeir tekjulęgstu sem hinir hęstlaunušu. Slķkir samningar myndu nefnilega lękka allt veršlag og vesti svo ekki sé talaš um įstmögur allra, VERŠTRYGGINGUNA. Lįnin myndi lękka ķ fyrsta sinn.

Žorir enginn af hinum skynsamari mönnum aš velta žessum möguleika fyrir sér?. Semja um 0 % til 6 mįnaš til dęmis? Hugsanlega mętti framlengja ef vel gengi. Berja nišur alla sem eru į svartalista ASĶ? Berja kröfuhafa gömlu bankana til uppgjafar og aflétta gjaldeyrishöftunum? Dollarinn lękkar kannski nišur ķ 70 kall? Bensķniš nišur ķ 150 ? Innfluttur matur lękkar um žrišjung? Bķlar lķka?

Af hverju žarf allt aš vera helfrosiš ķ sama farinu įratugum saman? Svona įlķka eins og ESB sannfęring Žorsteins Pįlssonar? 

 


Nęsta sķša »

Höfundur

Halldór Jónsson
Halldór Jónsson

verkfræðingur, flugdellukall, tennis-og badmintonspilari

-ekki góður í neinu af þessu-

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (19.8.): 51
  • Sl. sólarhring: 673
  • Sl. viku: 9986
  • Frį upphafi: 1944711

Annaš

  • Innlit ķ dag: 40
  • Innlit sl. viku: 8223
  • Gestir ķ dag: 39
  • IP-tölur ķ dag: 39

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband