Leita ķ fréttum mbl.is

Verkföll eru śrelt

tęki til aš knżja fram samninga. Žaš er aušreiknaš aš mįnašarverkfall sem leišir af sér 10% taxtahękkun leišir af sér aš žaš  tekur 10 mįnuši aš vinna upp tapiš fyrir launžegann. Mįnušurinn fyrir launagreišandann er aš eilķfu tapašur. Öll lķkindi eru til žess aš veršbólgan hafi étiš upp įvinninginn innan skamms tķma. Žaš sannar saga okkar aš minnsta kosti įžreifanlega. 4000 % taxtahękkanir sem voru knśnar fram  meš verkföllum mikinn part hafa leitt til lękkašs kaupmįttar.

Ég rakst į athyglisverša grein um žetta mįl eftir Gušmund Siguršsson.   Henn segir:

"Eitt öflugasta vopn launžegahreyfingarinnar hefur ķ gegnum tķšina veriš aš beita verkföllum ef ekki žykir nęgilega vel bošiš viš samningaboršiš. Žetta hefur oftast skilaš žeim įrangri fyrir rest aš um semst eša stjórnvöld hafa gripiš inn ķ og deilan hefur veriš leyst meš lagasetningu, śrskurši eša geršardómi. 

Verkfallsvopniš er žvingunarašgerš sem mišast viš aš žrżsta į samningsvilja gagnašila. Žegar tveir ašilar semja ķ launadeilu er žaš sjaldan žannig aš bįšir ašilar gangi sįttir frį borši, bįšir ašilar žurfa yfirleitt aš gefa eftir til aš nišurstaša nįist fram. Ef menn enda ķ žeirri stöšu viš samningaboršiš aš of mikiš ber ķ milli endar deilan ķ dag ķ verkfalli. Oft bitnar slķkt verkfall į žrišja ašila, sbr. verkföll į sjśkrahśsum, starfsmanna flugfélaga, kennara eša sjómanna. Fjöldinn allur af ašilum sem ekki eru ķ umręddri launadeilu, bęši fyrirtęki og einstaklingar, žurfa aš glķma viš afleišingar hennar.

 

Naušsynlegt er aš launžegar hafi śrręši til aš žrżsta į kjarabętur, į sama mįta mį slķk launadeila ekki hafa žannig afleišingar aš umrętt fyrirtęki/stofnun beri of mikinn skaša af, svo ég tali nś ekki um žrišja ašila eša samfélagiš ķ heild. Žetta er samt žvķ mišur oft afleišing verkfalla ķ okkar samfélagi ķ dag. 

Žaš sem vantar oft inn ķ žessa jöfnu er hvati fyrir bįša ašila til aš finna lausn og semja. Ég vil leggja til žį breytingu aš verkfallsréttur ķ žeirri mynd sem viš žekkjum hann verši afnuminn og eftirfarandi ašferš verši beitt ķ kjaradeilum framvegis:

1.

Žegar styttist ķ aš kjarasamningur renni śt hefja samningsašilar višręšur og reyna aš nį lendingu sķn į milli (eins og įšur).

2.

Žegar samningur rennur śt (eša X mįnušum žar į eftir) žį hękkar launagreišsla launagreišenda og greišsla til launžega lękkar. Žetta įstand myndi vara žar til samningar nįst. Žaš mętti einnig hugsa sér aš greišslur yršu stighękkandi eša stiglękkandi mišaš viš skilgreind tķmamörk ef ekki tekst aš semja.

 3.

Žessar višbótargreišslur renna hvorki ķ vasa launagreišenda né launžega heldur fara ķ hlutlausan sjóš. Sem dęmi gęti žaš fjįrmagn sem kemur ķ žennan sjóš fariš til aš efla nżsköpun, styšja góšgeršarmįlefni eša ķžróttahreyfinguna svo eitthvaš sé nefnt. Fjįrmagniš ętti samt ekki aš fara ķ liši sem annars hefšu veriš į fjįrlögum og rķkiš žannig sparaš sér śtgjöld. Vonandi yršu framlög ķ žennan sjóš óveruleg

4.

Umręddum sjóši mętti ekki vera stjórnaš af rķkissjóši žar sem hann hefur töluverša hagsmuni ķ mįlinu og yrši lķklega stęrsti greišandi ķ hann.

 5.

Engin vinnustöšvun myndi eiga sér staš.

 6.

Verkalżšshreyfingin myndi hętta aš safna ķ verkfallssjóši og žannig gętu śtborguš laun hękkaš til launžega sem žvķ nemur. Hętt yrši aš greiša śr verkfallssjóšum enda yršu ekki verkföll, inneign ķ verkfallssjóšum mętti endurgreiša til launžega.

 7.

Žessi hękkun į greišslum launagreišenda og lękkun į greišslum til launžega žyrfti aš vera nęgilega hį til hafa įhrif į bįša ašila en samt ekki žaš lįg aš hśn skipti litlu mįli. Ég myndi telja aš hlutfallsbreytingin ętti aš vera į bilinu 15-25%. Hver hlutfallsbreytingin į aš vera getur veriš mismunandi eftir kröfugeršinni og efnahagsįstandinu hverju sinni.

 8.

Dęmi: Launagreišandi er tilbśinn til aš greiša 5% hęrri laun, launžegi vill fį 12% hękkun. Samningsašilar nį ekki saman og deilan endar ķ hnśt. Žį myndi launagreišandi žurfa aš greiša 20% įlag og launžegi taka į sig lękkun upp į 20% samkvęmt žessari ašferš.

 Žaš sem įvinnst meš žessari ašferš er aš bįšir ašilar hafa hvata til aš semja og aš sama skapi eru afleišingar fyrir bįša ašila ef ekki um semst. Enginn žrišji ašili myndi žurfa aš žola afleišingar verkfalls. Greišslur sem myndu greišast ķ slķkan sjóš myndu koma samfélaginu til góša. Žessi breyting myndi tryggja hrašari śrlausn vinnudeilna og tap samfélagsins af vinnudeilum yrši lęgra. 

Aušvitaš er žetta įkvešin einföldun į vinnudeilum žvķ žęr snśast ekki einungis um sjįlfan launališinn en ég vil kasta fram žessari hugmynd til sérfręšinga landsins ķ vinnudeilum og Alžingis til frekari śtfęrslu. "

Er ekki tķmabęrt aš reyna aš hugsa eitthvaš nżtt ķ žessum svonefndu kjarasamningum? Blasir ekki viš aš verkföll hljóta aš vera śrelt śr žvķ aš žau leysast yfirleitt į endanum? 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Höfundur

Halldór Jónsson
Halldór Jónsson

verkfræðingur, flugdellukall, tennis-og badmintonspilari

-ekki góður í neinu af þessu-

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (19.6.): 349
  • Sl. sólarhring: 366
  • Sl. viku: 4034
  • Frį upphafi: 2597377

Annaš

  • Innlit ķ dag: 284
  • Innlit sl. viku: 3054
  • Gestir ķ dag: 257
  • IP-tölur ķ dag: 255

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband