Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2021

Boris Bišukollu

Johnson var ég bara farinn aš venjast nokkuš vel og hans sérkennilegu hįrgreišslu. 

Žį žarf kallinn endilega aš fara aš flękja sig ķ fréttum af gömlu fyllerķi ķ Nr.10 til višbótar viš aulafréttir af innréttingum. Ę, Ę, geta žeir aldrei lęrt  um beinagrindurnar sem mį ekki geyma ķ skįpunum.

En hann viršist ekki hafa lag į fótgöngulišinu ķ flokknum. Sosum ekki sį fyrsti sem flękir sig ķ žvķ og séržörfunum.

En žetta Omicron viršist ętla aš kįla fleirum ķ pólitķkinni. Hollendingar eru aš reka allt ķ lįs og allt śr stįli.Fransmenn lķka?

Hvert stefnir hérna sé ég ekki til fulls en mér lķst andskotann ekkert į žetta sem mér sżnist.

Mér finnst aš viš slökum allstašar alltaf of snemma og förum śtaf.Kannski er veiran bara aš vinna bardagann? Hvar veršur skólakerfiš okkar statt ķ Janśar? Eša bśllukerfiš og sleikurinn?

Okkar stjórnmįlafólk hefur stašiš sig nokkuš vel og fįa sóttvarnaskandala gert.Enda blįsum viš kannski léttar į bišukollur en Bretarnir gera?


Boris Bišukollu

Johnson var ég bara farinn aš venjast nokkuš vel og hans sérkennilegu hįrgreišslu. 

Žį žarf kallinn endilega aš fara aš flękja sig ķ fréttum af gömlu fyllerķi ķ Nr.10 til višbótar viš aulafréttir af innréttingum. Ę, Ę, geta žeir aldrei lęrt  um beinagrindurnar sem mį ekki geyma ķ skįpunum.

En hann viršist ekki hafa lag į fótgöngulišinu ķ flokknum. Sosum ekki sį fyrsti sem flękir sig ķ žvķ og séržörfunum.

En žetta Omicron viršist ętla aš kįla fleirum ķ pólitķkinni. Hollendingar eru aš reka allt ķ lįs og allt śr stįli.Fransmenn lķka?

Hvert stefnir hérna sé ég ekki til fulls en mér lķst andskotann ekkert į žetta sem mér sżnist.

Mér finnst aš viš slökum allstašar alltaf of snemma og förum śtaf.Kannski er veiran bara aš vinna bardagann? Hvar veršur skólakerfiš okkar statt ķ Janśar? Eša bśllukerfiš og sleikurinn?

Okkar stjórnmįlafólk hefur stašiš sig nokkuš vel og fįa sóttvarnaskandala gert.Enda blįsum viš kannski léttar į bišukollur en Bretarnir gera?


Sturla Jónsson bķlstjóri

skelleggur aš vanda var į Śtvarpi Sögu.

Hann benti į aš dreifikerfi raforku į höfušborgarsvęšinu myndi alls ekki rįša viš raforkudreifinguna ef ętti ķ alvöru aš fara aš skipta śt venjulegum bķlum fyrir rafmagnsbķla.

Hann fór meš sennilegar tölur ķ žessu sambandi sem ég nįši nś ekki. En žaš mį hver įętla fyrir sig. Mešalbķll 60 kw. 100.000 bķlar. Allir aš hlaša til višbótar annarri notkun. 600.000 kw/h. 

Rafbķlar sem eru aš fara hękka stórlega ķ verši fljótlega mešan į aš banna hina!

Er bulliš ekki bara algert?

Ég held aš žaš sé óhętt aš hlusta eitthvaš į Sturlu um leiš og Katrķnu.


Upplżsandi hugleišing um sjįvarśtveginn

er aš finna ķ grein Svans Gušmundssonar ķ Morgunblašinu į laugardaginn 18. desember, Krókaflamark og rómantķk ķ sjįvarśtvegi.

Svanur segir:

"Markašs- og sölustarf er lykilžįttur ķ ķslenskum sjįvarśtvegi ķ dag. Sjįvarśtvegurinn hefur ķ raun fęrst frį til žess aš gera frumstęšu veišisamfélagi ķ sérhęfša matvęlaframleišendur sem lofa aš afhenda gęšavöru į fyrirframįkvešnum tķma. Allt byggist žaš į žvķ aš geta afhent ferska vöru meš tryggum hętti eins og samningar segja til um. Öll ķslensk sjįvarśtvegsfyrirtęki vita žetta og hafa byggt upp starfsemi sķna til aš geta uppfyllt skilyrši sem nśtķmamatvęlamarkašir kalla į. Allt sem truflar žetta fęriband, upp śr sjó og ofan ķ maga neytanda, hefur įhrif į verš og afkomu. Fyrirsjįanleiki og stöšugleiki er lykilžįttur ķ žessu ferli og kvótakerfiš tryggir žaš. Skipstjóri sem siglir śt į mišin ķ dag hefur „innkaupasešil“ śtgeršarinnar undir höndum og hefur um žaš bil tvo sólarhringa til aš koma meš vöruna og ętlast er til aš litlu skeiki milli tegunda. Žetta er veruleiki sem margir hafa ekki nįš aš setja sig inn ķ. Ķ landi bķšur hįgęšavinnsla sem vinnur og flokkar fiskinn og pakkar honum ķ neytendaumbśšir. Nokkrum tķmum eftir aš fiskurinn kemur inn ķ vinnsluna er hann lagšur af staš til neytenda. Kęling, ferskleiki, hraši og įreišanleiki skiptir öllu.

Rómantķska kerfiš

Fyrir utan žetta kerfi er annaš kerfi sem lżtur eigin lögmįlum. Žaš kerfi er umlukt įkvešinni rómantķk og er afrakstur pólitķskra hrossakaupa, miklu fremur en hinnar vķsindalegu og hagręnu uppbyggingar sem er grunnur kvótakerfisins. Smįbįtakerfiš er ķ raun andstaša viš žau sjónarmiš aš stunda įbyrgar veišar meš hįmörkun aršsemi aš leišarljósi en nżtur žrįtt fyrir žaš hylli margra. Žaš er ķ raun andstaša viš allt žaš sem var nefnt hér aš framan žar sem žaš tryggir ašeins hrįefni žegar aušveldast er aš sękja sjó og hefur žvķ beinlķnis įhrif til lękkunar hrįefnisveršs. Aušvitaš vęri hęgt aš veiša allan žorskkvótann į smįbįtum yfir sumariš en hvaša įhrif myndi žaš hafa į śtflutningstekjur landsmanna? Jś, markašurinn myndi drukkna ķ hrįefni į stuttum tķma, sem myndi žżša veršfall, og stöšug fiskvinnsla allt įriš vęri lišin tķš. Um leiš myndi hagkvęmni žess aš veiša ašrar tegundir en žorsk hverfa žar sem veišar žeirra byggjast į žvķ aš vera sóttar meš žorskinum. Meš slķkum veišum vęri forsendum kippt undan fiskvinnslu eins og viš žekkjum hana ķ dag. Hafa veršur ķ huga aš aflamark er tvenns konar, ž.e. almennt aflamark, sem nżta mį meš veišum meš öllum leyfilegum veišarfęrum, og krókaaflamark, sem einungis er heimilt aš nżta meš krókaveišarfęrum (handfęri og lķnu). Bįtar sem stunda veišar į grundvelli krókaaflamarks žurfa aš vera minni en 15 brśttótonn og er žeim einungis heimilt aš stunda veišar meš lķnu og/eša handfęrum. Žetta er kjarninn ķ ašskilnaši smįbįtakerfisins/krókaveiša frį „stóra kerfinu“.

Draumsżn og veruleiki

En draumsżn og veruleiki er sitt hvaš. Margir ķ smįbįtakerfinu hafa teygt sig langt, skuldsett sig meš kvótakaupum og žurfa aš sękja sjóinn ķ vįlyndum vešrum. Žaš er allt ķ lagi aš hafa allt žetta ķ huga žegar viš ręšum veišar smįbįta en žaš er rķk tilhneiging til žess aš fęra žeim anga sjįvarśtvegsins stęrri og stęrri aflahlutdeild. Žegar sś hlutdeild er sótt rżrnar hlutur annarra. Į milli žessara tveggja kerfa – hins vķsindalega og hins rómantķska – er stöšugur nśningur žvķ annar ašilinn hefur keypt sķnar veišiheimildir en hinn reynir stöšugt aš sękja sér stęrri hlut meš pólitķskum žrżstingi. Ķ dag er óheimilt aš flytja aflaheimildir śr krókaaflamarkskerfi ķ aflamarkskerfi en hinir rómantķsku smįbįtamenn eiga žį draumsżn helsta aš komast inn ķ „stóra kerfiš“ til žess eins aš geta sķšan selt sig śt śr žvķ. Er ekki tķmabęrt aš skoša ķ alvöru hvort kerfiš hentar betur hagsmunum žjóšarinnar allrar?"

Bloggari višurkennir fśslega hversu hann er skiptur milli ašdįunar į virkni kvótakerfisins og žeim leišindum sem sem nśningurinn viš "sjįlfstęšisstefnuna frį 1929 veldur honum žar sem tala'er um atvinnufrelsi og einstaklingsfrelsi. Hvernig réttlętiršu žetta ķ huganum?

En er ekki hęgt aš segja aš žessi tvö kerfi ķ nśverandi mynd séu mįlamišlun sem komiš hafi til vegna takmarkašs frambošs af fiski ķ sjónum? Salomonsdómur ķ naušvörn?

"Žegar sś hlutdeild er sótt rżrnar hlutur annarra. Į milli žessara tveggja kerfa – hins vķsindalega og hins rómantķska – er stöšugur nśningur žvķ annar ašilinn hefur keypt sķnar veišiheimildir en hinn reynir stöšugt aš sękja sér stęrri hlut meš pólitķskum žrżstingi"

Er žetta ekki stašan ķ  dag? Stöšugur nśningur milli öfundar og hagsmunavörslu? Višurkenningar į kostum og göllum og status quo? If it works, d“ont fix it segir Murphy . Og žar viš situr, ašeins algerir bjįlfar leggja til kollvörpun į kerfinu.

Mér finnst Svanur fara nįlęgt frumkostum og deilum um kerfin tvö.

Veišigjöld og krókaveišar eru ašskilin ķ pólitķk og verša žaš įfram ķ hugleišingum um sjįvarśtveginn okkar.. 

 


Hlutfall okkar ķ heiminum

hefur stundum valdiš mér heilabrotum. Einkum žegar forsętisrįšherrann okkar bošar kostnašarsamar rįšstafanir į Ķslandi ti aš draga śr śtblęstri CO2 sem ósannaš er hverju valdi um hlżnun jaršar eftir hundraš įr eša svo.

Werner Ķvan Rasmussen veltir žessu fyrir sér ķ fróšlegri grein ķ Morgunblašinu į föstudaginn 17.desember.

Hann segir svo:

Ekki er laust viš aš upp ķ hugann komi oršiš „sżndarmennska“ žegar hlustaš er į umręšurnar um loftslagsmįl hér į landi. Trśa menn žvķ ķ raun aš viš Ķslendingar höfum einhver įhrif į lofthjśp jaršar?

  Ķslenskir rįšamenn héldu til Parķsar į 25. loftslagsrįšstefnu Sameinušu žjóšanna įriš 2015. Ķ framhaldinu skuldbundu žeir žjóšina til žess aš draga śr mengandi śtblęstri um 44% fyrir įriš 2030. Reyndar bętti Katrķn Jakobsdóttir forsętisrįšherra um betur og jók magniš ķ 55%, sennilega til žess aš fylgja ESB.

  Eitthvaš skolašist jafnręši rķkjanna til. Viš eigum aš hafa nįš markmiši okkar fyrir įriš 2030, en žį ętla žęr žjóšir, sem mest menga ķ heild, aš hefja nišurskuršinn. Į Indlandi og Kķna bśa 2.800.000.000, tvö žśsund og įtta hundruš milljónir. Hvaš haldiš žiš aš žęr žjóšir hefšu veriš bśnar aš draga mikiš śr śtblęstri = mengun ef žęr hefšu byrjaš viš sama rįsmark og viš įriš 2015? Ég er nęrri žvķ viss um aš žį hefšu męlingar į mengun sżnt jįkvęšari nišurstöšur.

   Ég į erfitt meš aš skilja hvernig rįšamenn okkar hugsa. Hvaša tilgangi žjónar žaš aš okkar litla samfélag, meš 0,4 milljónir ķbśa, sé aš rembast viš aš draga śr mengandi śtblęstri allt sķšan 2015 til žess aš „bjarga“ jöršinni į mešan 7.000.000.000, sjö žśsund milljónir, manna viršast lķtiš sem ekkert vera aš vinna aš nišurskurši į śtblęstri og žęr žjóšir nota enn 93% af jaršefnum til orkuvinnslu? Milljónažjóšum hentar best aš reikna mengun į einstakling en nįttśrunni hentar žaš ekki. Hśn veršur varla vör viš mengun frį 0,4 milljónum manna en alveg örugglega žegar fjöldinn er oršinn įtta žśsund milljónir. Dęmiš er žvķ mišur ekki rétt sett upp. Hvernig vęri aš reikna t.d. hve mörgum sinnum meira sśrefni 8.000.000.000 menn taka śr sameiginlega lofthjśpnum til öndunar og menga svo meš śtöndun en 0,4 milljónir manna? Viš erum lįnsöm žjóš, bśum viš nęgt vatn og vistvęna orku. En žaš réttlętir ekki aš okkur sé refsaš fyrir žaš, žvķ viš erum ekki vandamįl jaršarinnar, svo fį sem viš erum. Misskiljiš mig ekki, ég hvet aušvitaš til žess aš viš höldum įfram aš byggja upp vistvęnan lķfsstķl en ég er ósįttur viš aš einhver loftslagssjóšur ętli aš sekta okkur ef viš nįum ekki umręddum įrangri. En žaš munar um mengun frį – hvaš eigum viš aš segja – 7.000.000.000 manns.

   Nżlega er lokiš 26. rįšstefnu Sameinušu žjóšanna ķ Glasgow. Frį okkur męttu 50 fulltrśar meš umhverfisrįšherra ķ fararbroddi. Ekki heyršist mér annaš en žeir vęru sįttir viš samkomuna.

   Ungi umhverfissinninn Greta Thunberg gaf rįšstefnunni einkunnina blablabla og skyldi engan undra. Žar upplżstist aš ekkert hefši dregiš śr mengandi śtblęstri frį lokum Parķsarrįšstefnunnar įriš 2015 og aš Indverjum og Kķnverjum hefši tekist aš bjarga kolaišnaši sķnum frį banni og olķurķkin nįš sama įrangri.

   Ķ Evrópu bśa 750 milljónir manna, sem flestir eru upplżstir um mengandi orkunotkun. Vandamįliš er aš žar eru ašeins fimm lönd sem hafa vistvęna orku svo nokkru nemi. Žaš eru Ķsland, Noregur, Svķžjóš, Austurrķki og Sviss. Ķbśar žeirra landa eru hins vegar ašeins um 30 milljónir žannig aš lóš žeirra vega ekki žungt til lausnar mįlinu.

   Ekki mį gleyma heimsįlfunum Asķu, Įstralķu, Afrķku og N- og S-Amerķku, sem flestar eru meira og minna óskrifaš blaš, eins og loftgęšamęlingar frį rįšstefnunni 2015 bera vott um. Ķ žessum įlfum bśa um 90% jaršarbśa eša um 7.000 milljónir manna.

   Hinn manngerši hagvöxtur krefst aukinnar neyslu til vaxtar, annars hrynja samfélög manna, og žaš gengur ekki, enda žótt žaš kalli į aukna neyslu, sem aftur kallar į meiri framleišslu, sem skapar meiri mengun. Svo er žaš hlżnun jaršar, sem žvert į móti vill minni framleišslu og minni mengun.

   Jį, žaš er erfitt tveim herrum aš žjóna.

   Viš Ķslendingar erum ašeins peš į taflborši heimsins og kannski vęri okkur hollt aš horfast ķ augu viš žį stašreynd. Sem dęmi mį nefna aš Kanada tók į móti 24.000 flóttamönnum frį Afganistan. Ef mišaš vęri viš fólksfjölda ęttum viš aš taka viš tveimur.

   Mikil umręša fer nś fram um orkubreytingu fiskveišiflota okkar, meš ęrnum tilkostnaši. Af hverju spyrjum viš ekki hvenęr ESB ętli aš orkubreyta ķ flota sķnum, sem telur bęši veišiskip, flutninga- og faržegaskip auk herskipa, og veršum samferša žeim? Og hvaš meš allan herskipaflota heimsins og ekki mį gleyma flugflotanum, sem enginn veit hvaš menga mikiš og stórveldin passa aš nefna ekki, žvķ sś umręša hentar žeim ekki. Finnst ykkur ekki annars oršiš „sżndarmennska“ eiga nokkuš vel viš?"

 

   Nślifandi Ķslendingar eru aš lifa sitt blómaskeiš sem kannski stendur yfir ķ aratug eins og oft er į mannsęvi.

   Hversvegna į į žetta fólk. 400.000 talsins,  aš skattleggja sig nśna til 2030 til aš milda heildarįhrif mengunar umhverfissóšanna sem telja 7.000.000.000?

   Ég sé ekki tenginguna og get žvķ ekki fylgt slķkri stjórnmįlalegri forsögn Katrķnar Jakobsdóttur og VG.En ég į ekki annars śrkosti vegna stjórnarsįttmįlans. Hrosskaupin eru rįšandi į žeim markaši.

En Werner Ivan į mitt hrós fyrir žessa grein og hugleišingu um hlutfall okkar ķ heimsmenguninni.


Er hepplegt fyrir Pśtķn aš Ukraķna gangi ķ Nató?

eins og herra John Bolton segir aš sé hennar réttur aš gera vilji hśn žaš?

Hverju myndi Herra John Bolton svara ašspuršur samskonar  spurningar um Kśbu og Rśssland?

Réttur eša pólitķk?

Heppilegt eša  ęskilegt?

Af hverju aš  pķna bara Pśtķn?


Aškallandi mįl

Fyrir nokkru hratt undirritašur af staš nokkurri  umręšu  um sorpmįl į almannavettvangi.

Hann birti frįsagnir og greinar eftir mįlsmetandi kollega sķna ķ blašinu Sįmur fóstri sem śt  kom į žeim įrum.mešal annars ķtarlega grein eftir prof. dr. Jślķus Sólnes ķ 2.tbl.3.įrg. Sįms Fóstra ķ Nóvember 2017 og einnig hefur hann oftlega fjallaš um stöšina į Amager Bakke inn ķ mišri  Kaupmannahöfn  sem vakiš hefur heimsathygli fyrir orkuvinnslu og hreinan śtblįstur.

Prof.dr.Julius Solnes hefur ritaš żmislegt um sorphiršu sem vert er aš staldra viš:

"Sorporka

Inngangur

 

Sorphirša, žaš vill segja móttaka śrgangs frį heimilum og išnaši
og förgun hans, hefur reynzt sveitarfélögum į Ķslandi erfitt
višfangsefni. Ekki er svo langt sķšan, aš öllu sorpi var ekiš į
sorphauga ķ nįgrenni byggšar. Žar hrśgašist žaš upp, og reynt var
aš brenna žaš sem hęgt var. Af žessu stafaši mikil mengun. Bęši
loftmengun vegna brunareyks og śtgufunar żmiss konar
lofttegunda svo og jaršvegs- og grunnvatnsmengun frį haugunum
sjįlfum.

Enn finnast gamaldags sorphaugar, eins og sį sem žetta
skrifar žekkir frį ęskuįrum sķnum į Akureyri. Žangaš fórum viš
unglingarnir meš smįrifla og reyndum aš skjóta rottur, sem žar
voru ķ miklum męli, innan um brennandi rusliš ofan į jöršinni.


Žegar umhverfisrįšuneyti var stofnaš į Ķslandi ķ febrśar 1990, voru
sorphiršumįl landsmanna ķ miklum ólestri og förgun sorps langt aš
baki žvķ sem geršist ķ nįgrannalöndum okkar og flestum
vestręnum rķkjum. Töluvert hefur įunnizt ķ žessum efnum sķšan žį. Munar žar mest um tilkomu
Sorpu 1991, byggšasamlags sveitarfélaganna sex į höfušborgarsvęšinu um móttöku og förgun sorps
meš kerfisbundnum og umhverfisvęnni hętti en įšur.


Starfsemi Sorpu hefur oršiš til žess aš stórbęta sorphiršu į höfšuborgarsvęšinu, oršiš hvati til flokkunar sorps, endurvinnslu žess og um leiš vitundarvakning um aš farga beri śrgangi į
umhverfisvęnan hįtt. Sį ljóšur er į, aš vališ var aš urša langmestan hluta žess sorps, sem fellur til į höfušborgarsvęšinu į Įlfsnesi. Žótt uršunarstašurinn hafi veriš geršur eftir ströngustu umhverfisstöšlum, veršur aš telja, aš uršun sorps sé śrelt förgunarašferš. Sorpa hyggst nś leggja afuršun śrgangs meš žessum hętti. Fyrirhugaš er aš śtbśa smęrri uršunaržręr fyrir sorp, žar semaušveldara er aš safna metan og öšrum loftgösum, sem gufa upp frį žrónum og eru nżtanleg.


Hęgar hefur gengiš hjį hinum żmsu sveitarfélögum śti į landi. Vķša er žó bśiš aš koma upp
móttökustöšvum fyrir flokkašan śrgang, žar sem almenningur getur losaš sig viš żmiss konar rusl og aflóga hluti. Heimilssorp er hins vegar sótt til ķbśa. Förgun sorps og śrgangs er engu aš sķšur vķša įbótavant.


Žaš er žvķ hęgt aš fullyrša, aš Ķslendingar hafi sofiš į veršinum gagnvart žvķ aš mešhöndla
heimilissorp og annan śrgang į umhverfisvęnan hįtt. Samkvęmt nżjustu tölum Umhverfisstofnunar fór heildarśrgangsmagn į landinu ķ fyrsta sinn yfir milljón tonn į sķšasta įri (2016) og fer sķfellt vaxandi. Endurvinnsla śrgangsefna hefur bęši reynst kostnašarsöm og erfiš. Mikill hluti śrgangs hefur žvķ veriš uršašur į nokkrum völdum stöšum vķšs vegar į landinu. Sumir žessara uršunarstaša eru nś komnir į undanžįgu, og hjį öšrum rennur starfsleyfi žeirra śt innan fįrra įra.


Nżlega var samžykkt tilskipun hjį Evrópusambandinu (9. jśnķ 2016) sem gerir rįš fyrir, aš 2030 megi sveitarfélög į Evrópska efnahagssvęšinu ekki urša meira en sem nemur 10% af tilfallandi heimilisśrgangi. Jafnframt er gert rįš fyrir, aš um 65% śrgangs skuli endurunninn. Samkvęmt upplżsingum frį Umhverfisstofnun mun žessi tilskipun brįtt fį ķgildi reglugeršar į öllu Evrópska efnahagssvęšinu og taka žvķ gildi į Ķslandi. Sveitarfélögin fį žannig einhvern gįlgafrest, ekki mjög langan, til žess aš minnka uršun ķ 10% af heimilisśrgangi. Mynd 1 sżnir gróflega hvernig heimilissorpi og öšrum śrgangi er fargaš eša eytt į Ķslandi. Mikill hluti hans er uršašur, eša um žrišjungur alls įriš 2011. Endurnżting hefur hins vegar fariš vaxandi, og eru 56% śrgangs endurnżtt meš einhverjum hętti. Žessi žįttur hefur veriš töluvert gagnrżndur, bęšivegna mikil kostnašar og žess, aš flokkašur śrgangur hefur veriš fluttur til śtlanda til vinnslu žar meš ęrnum tilkostnaši og ķ einhverjum tilvikum einfaldlega uršašur.

Į tķunda įrartugnum voru byggšar nokkrar litlar sorpbrennslustöšvar į landsbyggšinni, en meš
tilkomu žeirra vonušust menn til žess, aš fundin vęri hagkvęm lausn į förgun heimilissorps og annars śrgangs. 2010 voru alls sex slķkar brennslustöšvar ķ rekstri į landinu
Žessar stöšvar voru mjög litlar į alžjóšlegan męlikvarša og reyndust óhagkvęmar ķ rekstri.
Brennsluhiti var altof lįgur til aš koma ķ veg fyrir loftmengun. Voru starfsleyfi žeirra byggš į undanžįgu frį višurkenndum EES reglum um slķkar stöšvar. Upp śr aldamótunum 2000 fór aš bera į mikilli dķoxķnmengun frį sumum žessara stöšva. Aš lokum voru žęr allar sviptar starfleyfi og hefur žeim veriš lokaš. Hafa sorpmįl viškomandi sveitarfélaga veriš ķ miklum ólestri sķšan og žau gripiš til žess rįšs aš lįta aka sorpi og śrgangi langar leišir til förgunarstöšva, oftast til uršunar.

Ašeins ein sorpbrennslustöš er enn starfandi į Ķslandi, ž.e. Kalka į Sušurnesjum. Hśn veršur žó aš teljast frekar ófullkomin ķ samanburši viš sorporkustöšvar nįgrannalandanna, og hefur henni veriš gert aš uppfylla hertar kröfur um takmörkun į mengun, sem gerir reksturinn enn erfišari. Hér gildir hagkvęmni stęršarinnar sem svo vķša annar stašar.
Tillögur til śrbóta
Mörg sveitarfélög įsamt Fjóršungssambandi Vestfjarša hafa um nokkurt skeiš veriš aš athuga
tillögur um allsherjarlausn sorphiršumįla landsmanna, sem settar voru fram ķ skżrslu fyrr į žessu įri,unninni af Braga Mį Valgeirssyni, vélstjóra og išnfręšingi įsamt Stefįni Gušsteinssyni,skipatęknifręšingi og Jślķusi Sólnes, fyrsta umhverfisrįšherra Ķslands. Verkķs verkfręšistofa hefur einnig komiš aš verkefninu. Ķ skżrslunni er gert rįš fyrir, aš byggš verši fullkomin sorporkustöš viš Ķsafjaršardjśp, sem taki į móti allt aš 100 žśsund tonnum af brennanlegum śrgangi frį öllum sveitarfélögum landsins.


Sorporkustöš


Stöšin yrši mjög tęknilega fullkomin, byggš skv. ströngustu reglum Evrópusambandsins ķ lķkingu viš žęr stöšvar, sem nżlega hafa veriš teknar ķ notkun į Noršurlöndunum, m.a. į Amager nęrri mišborg Kaupmannahafnar (sjį mynd 2). Um er aš ręša hįhitabrennslu (um 1200°C) meš mjög fullkomnum mengunarvarnabśnaši, žannig aš loftmengun er nįnast engin.

Vestfjaršastöšin mun framleiša um 10 MW af raforku og 30 MW af hitaorku, eša um 312
gķgavattstundir af orku į įri. Meš henni yrši raforkužörf Vestfiršinga, umfram nśverandi framleišslu ķ fjóršungnum, fullnęgt, og nęgt heitt vatn fengist til hśsahitunar ķ öllum byggšarlögum viš Djśp,įsamt til margs konar atvinnustarfsemi.

 

Mynd 1Julius solnes uršun

Mynd 1. Žróun förgunar heimilissorps og annars śrgangs į Ķslandi 1995–2011. 1995 voru yfir žrķr fjóršu hlutar alls śrgangs uršašir į Ķslandi. Sextįn įrum sķšar 2011 var žetta hlutfall komiš nišur ķ 31%. Į sama tķma hefur hlutur endurvinnslu fariš ört vaxandi og er oršinn 56%.

Frumstęšum brennslustöšvum hefur veriš lokaš (6% śrgangs var brennt ķ žeim 1995), en
hįhitabrennsla meš orkunżtingu, ž.e. ķ sorporkustöšvum, er enn mjög lķtill hluti förgunar eša ašeins 4% įriš 2011. (Śr Landsįętlun um mešhöndlun śrgangs 2013–2024, 86 bls., Umhverfis- og aušlindarįšuneyti 2013.)

Stöšin kęmi til meš aš veita um 15 manns atvinnu beint, og aš auki yrši um einhver afleidd störf aš ręša. Tališ er, aš hśn muni kosta um 10–12 milljarša króna meš tengdum mannvirkjum, skip og hafnarašstaša um 5,5–7 milljarša króna, žannig aš heildarkostnašur žessa risaverkefnis gęti numiš
tęplega 20 milljöršum króna. Nęsta skref veršur aš gera nįkvęmar rekstrar- og kostnašarįętlanir.Viš brennslu į sorpi ķ hįhitaofnum, žar sem hitastig er vel yfir 1000°C, eyšast öll lķfręn efni. Śrgangur sem venjulega er ekki gott eldsneyti, eins og t.d. hrę og slįturhśsaśrgangur, veršur įgętt brennsluefni viš žessar ašstęšur, en ķ honum er mikil fita og trefjar sem brenna vel. Annar brennanlegur śrgangur skilur eftir sig skašlaus steinefni sem liggja eftir į brunaristinni og nota mį sem fyllingarefni viš byggingarframkvęmdir. Einnig veršur til umtalsvert magn af fķnösku, sem Noršmenn hafa viljaš taka į móti. Žaš sem fer upp meš reykgasinu er leitt gegnum margs konar hreinsisķur, sem skilja frį efni eins og žungmįlma og önnur eiturefni. Žess ber aš geta, aš ekkert „dķoxķn“ lifir af brennslu viš hitastig sem er yfir 800°C.


Sorpflutningar


Allt sorp og allur śrgangur fyrir utan gler og steinefni, sem nota mį ķ uppfyllingar, yršu flutt frį flokkunarstöšvum sveitarfélaga ķ gįmum til nęstu hafnar. Gįmarnir yršu sķšan fluttir meš tveimur
sérśtbśnum gįmaskipum frį öllum ašgengilegum höfnum umhverfis landiš (25–30 talsins) til
įfangastašar, brennanlegur śrgangur til sorporkustöšvar, en annaš til móttökustöšva fyrir t.d.mįlma og endurvinnslu. Skipin gętu einnig flutt hvers konar annan varning ķ gįmum milli hafna,mešal annars olķu og benzķn įsamt frystigįmum (fiskafuršir).Skipin žurfa aš vera grunnrist til aš geta lagzt aš bryggju į minni stöšum, žar sem ašdżpi er
takmarkaš. Žau verša śtbśiš meš stórum krana, žannig aš ekki sé žörf fyrir mikla landašstöšu
(krana) til aš umskipa gįmum ķ hverri höfn. Skipin geta žvķ komiš og fariš aftur hvenęr sem er sólarhringsins, og įhöfn žeirra afgreitt sig aš mestu sjįlf.


Stefįn Gušsteinsson skipatęknifręšingur hefur unniš frumteikningar fyrir smķši sérstaks gįmaskips,sem fyrir utan sorpgįmana, getur einnig flutt almennan varning ķ gįmum. Skipiš ristir innan viš fimm

 

Amagerbakkejulius.JPG mynd2

Mynd 2. Sorporkustöš ķ Hųrsholm, Danmörku.

metra og er žvķ vel til žess falliš aš sigla inn į margar minni hafnir landsins. Skipin yršu mjög umhverfisvęn, knśin žremur aflvélum, sem geta notaš lķfręnt gas, t.d. metan. Til fróšleiks mį geta žess, aš öll fyrirhuguš metanframleišsla Sorpu ķ Įlfsnesi mun rétt nęgja til žess aš knżja annaš gįmaflutningsskipiš.


Meš skipunum mętti taka upp almenna strandflutninga į nżjan leik. Žaš myndi hafa veruleg jįkvęš umhverfisįhrif, žar sem t.d. losun koltvķoxķšs er talin sjö sinnum minni viš aš flytja eitt tonn af
varningi einn kķlómetra sjóleišina en landleišina meš flutningabķlum. Einnig myndi slit į žjóšvegum landsins minnka verulega, en einn stór flutningabķll er talinn valda sambęrilegu sliti į vegum landsins og 9000 einkabķlar.


Lokaorš


Aš lokum er rétt aš nefna ašrar helztu mögulegar lausnir į förgun į žeim śrgangi, sem ekki veršur endurnżttur eša telst nothęfur til endurvinnslu, og geta hentaš hér į landi, žar sem fįmenniš gerir alla endurvinnslu mjög erfiša. Žaš vart raunhęft, aš hęgt verši aš endurvinna 65% af śrgangi į Ķslandi. Svo fįmenn žjóš getur ekki rįšist ķ mikinn endurvinnsluišnaš. Ķ lögum um mešhöndlun śrgangs frį 2003 meš įoršnum breytingum er eftirfarandi forgangsröšun um förgun hans: 1)

Dregiš
skal śr myndun śrgangs meš öllum tiltękum rįšum,

2) endurvinnsla,

3) lķfręn vinnsla śrgangs,

4)
endurnżting, m.a. meš orkuvinnslu, og aš sķšustu

5) uršun.

Aš lokum er ķ žessari lagagrein įkvęši,


sem segir, aš vķkja megi frį žessari forgangsröšun śt frį hagkvęmnisjónarmišum (endurvinnsla
óhagkvęm!).


Moltugerš (3) er alltaf möguleg eftir mjög vandaša flokkun. Žaš žarf aš hreinsa burt alla žį hluti/efni


sem geta valdiš mengun, ef žau eru óvarin gegn vešri og vindum, žannig aš regnvatn geti skolaš óęskilegum efnum nišur ķ jaršveg. Moltugerš er frekar viškvęmt ferli og veršur aš vanda til verks,en rétt er aš taka fram, aš moltugerš getur veriš ęskileg ašferš samhliša öšrum lausnum.

Lķfręn orkuvinnsla (3).

aš aš vinna lķfręnt eldsneyti eins og metan śr lķfręnum śrgangi,

t.d. śr heimilissorpi og slįturhśsaśrgangi, hefur sżnt sig vera góš lausn, žar sem nęg ašföng eru af śrgangi sem henta til vinnslunnar. Bannaš er žó aš nota margvķslegan lķfręnan śrgang til slķkrar vinnslu. Ber žar helzt aš nefna alla taugavefi śr klaufdżrum og öll sżkt dżr sem hefur veriš slįtraš. Hér sem fyrr er spurning um hagkvęmni. Metanvinnsla ķ fįmennum byggšarlögum getur varla veriš raunhęf.Aš žessum ašferšum ólöstušum hefur fullkomin sorpbrennsla nįš hvaš mestri śtbreišslu ķ flestum
rķkjum Evrópusambandsins og raunar mjög vķša um heim allan. Įstęšan er sś mikla varmaorka sem skapast ķ brunaferlinu og hęgt er aš nżta. Žį er umtalsverša raforku framleidd ķ slķkum stöšvum.Nśtķma sorporkuver eru hvaš minnst mengandi mišaš viš allar ašferšir viš aš eyša eša farga sorpi.Og skipaflutningar į sorpgįmum hafa umtalsvert minni mengun ķ för meš sér en flutningar į žeim landleišina. Žaš sem kemur upp um reykhįfinn frį slķkum orkuverum eru einungis vatnsgufur og koltvķoxķš (CO 2 ). Žess ber aš geta, aš allar ašferšir viš eyšingu lķfręnna efna, sem innihalda
koltvķoxķš, skila frį sér sama magni af žvķ viš eyšingu. Einnig er vert aš nefna, aš umframhitaorku ķ slķkum orkuverum er hęgt aš nżta til žess aš safna saman CO 2 frį śtblęstrinum, koma žvķ į fljótandi form, setja žaš į žrżstikśta og nota til dęmis ķ gróšurhśsum.Žaš er nokkuš ljóst, aš erfitt veršur aš bregšast viš hinum nżju reglum ESB, um aš ašeins 10%
heimilisśrgangs verši uršaš eftir 2030. Gera mį rįš fyrir, aš margir uršunarstašir muni verša notašir įfram einhver įr fram yfir 2030, žar sem vķšast hvar er ekki fariš aš vinna aš öšrum višurkenndum lausnum.Aš byggja fullkomna sorporkustöš į Vestfjöršum, žar sem orkuskortur hefur veriš višvarandi ogleysa sorphiršuvandamįl landsmanna ķ leišinni, svo aš ekki sé talaš um aš koma strandflutningum į aš nżju, hlżtur aš vera įhugaveršur kostur."

 

Hér voru vinstri mönnum faldar framkvęmdir og lausnaval ķ sorpmįlum.

 Žęr mistókust aušvitaš herfilaga žar sem žeim eru vitręmar lausnir ķ tękni-og fjįrmįlum lokuš bók.

Moltugerš ķ Įlfsnesi  mislukkašist aušvitaš algerlega og metangasinu er brennt į mešan žeir kaupa rafmagnsstrętóa   og ekki er bśiš aš įkveša hverju Borgarlķnan  į aš brenna.

 Žaš er eins og vinstri mönnum séu allar bjargir bannašar ķ stjórnmįlum nema aš stofna til taps og hallreksturs.

Milljaršabruninn ķ Įlfsnesi er oršinn aš alžjóšarathlęgi  nema hjį žeim sem fį aš borga hallann.

 

 

Dr. Jślķus er nokkuš fastu ķ dreifbżlnu meš sķna lausn. En ég vil lķta į mįliš frį öllu landinu. Žį eru fįir stašir sem taka Įlfsnesinu fram um stašsetningu eins og er og hafa aftur komiš į boršiš nśna brįšum  hįlfum įratug sķšar. En betra er seint en aldrei og ekki seinna vęnna aš breyta stöšinni ķ Įlfsnesi śr tapi  ķ gróša.

Į mršsm hrlddur sorpiš įfrsm aš hrśgast upp og vandamįliš aš vaxa.

Vinsti menn eru gersamlega ófęrir um aš finna nokra lausn į mįlinu  žannig aš žessu mįli veršur enga lausna aš finna fyrr en eftir meira en įr ef tekst aš kjósa žetta fólk frį ķ sem flestum sveitastjórnum sem ekki hugsar um margt annaš en woke, brś yfir Fossvog meš einni akrein fyrir hęghjólandi og einni akrein fyrir hrašhjólandi og einni fyrir strętó og allskyns önnur afbrišilegheit en aušvitaš ekki raunvandamįl.  

 

Ķslendingar reka žegar góša sorpbrennslustöš į Sušurnesjum Kölku og geta dregiš į żmsa góša reynslu žašan.

Kollegar Jón Erlendsson og Žóršur Žorbjarnarson komu mikiš aš rannsóknum į sorpmįlum į sinni tķš Žannig aš mikill feóšleikur liggur žegar fyrir og rannsóknir sem hęgt er aš byggja į. Fleira menn og skošanir mętti rifja upp sem veršur trślega nśna žegar ašstęšur viršast ętla aš žvinga menn til aš taka įkvaršanir į vitręnan hįtt en draga eitthvaš śr sķfellda félagslega-og kyngreiningar- bullinu sem į vķst aš keaupa Hótel Sögu undir sem umręšugrundvöll undir žau aškallandi mįl.


Borgarlķna leysir vandann?

žaš get ég ekki séš Ķ rauntķma.

Mér eru śthlutašar feršir į Landspķtala į įkvešnum tķmum og dögum. Ég ręš ekki feršavešri né öšrum ašstęšum.

Ķ morgun į ég aš koma uppśr 9.Žaš er grenjandi rigning ķ Sunnuhliš žar sem ég bż.Sem betur fer ekki frost. Žaš er įreišanlega kķlómetri upp ķ Hamraborg žar sem Borgarlķnan į aš bķša mķn. Žį žarf ég ekki aš eiga bķlinn sem bķšur mķn śti ķ Porti.Ég er fljótur aš komast ķ hann og hann hitnar brįtt.

Ég er kominn upp i Hamraborg į nokkrum mķnśtum. Vil ég fara śt śr bķlnum į einhverju bķlastęši žar ķ grenndinni ég einhver eru og um borš ķ Borgarlķnuna til aš keyra ķ nįmunda viš Lansann?

Labba svo ķ rigningunni af stoppistöšinni sem ég į vont meš vegna žursabits sem er ķ mér.

Hvernig myndu žeir Dagur og Įrmanm fara aš viš žessar ašstęšur?

Hringja į leigubķl ef žeir treysta ekki til aš ganga.bķša og blotna? Eiga einkabķl til vara?

Mér tekst aš leggja nįlęgt kringluinngangi og staulast aš inngangi til 11b.

Fyrir mig kann ég ekki annan feršamįta en žamn sem ég notaši.Tók mig rśman hįlftķma og komst žurr į leišarenda. 

Ég get ekki séš aš žeir Dagur og Įrmann geti sannfęrt mig um aš selja bķlinn. Nei, heldur ekki enn sķšur meš hękkandi aldri.

Žaš er hętt aš rigna aš mestu žegar ég fer 5 tķmum seinna.

Ég get alveg séš fyrir mér eg ég hefši žurft aš feršast svona ķ mķnum gamla heimabę Stuttgart meš sinn mišlęga Strassenbahn ķ mišjunni. "Wer noch zugestiegen bitte?" žegar mašur komst um borš laus śr skvettunum frį bķlunum ķ akreininni meš fram fortóvinu mešfram Haltestelle. 

Stuttgart er žróuš borg žarna um mišjan sjötta įratuginn meš langa sögu.Reykjavķk og Kópavogur eru eiginlega "Frontiertowns" mišaš viš žaš.

Ég er žvķ ekki sannfęršur um aš Borgarlķna hefši leyst vandann frekar en Strassenbahnlķnan sem var samt žó nokkuš góš og netiš žétt į öllum ašalgötum. 


Góš tķšindi

berast frį OPEC.

"Adnoc on Tuesday announced the discovery of up to one billion barrels of oil equivalent in its onshore block 4 concession.

“We are delighted to announce significant conventional oil, condensate and gas discoveries of up to 1 billion barrels of oil equivalent (BOE) from an exploration well in Abu Dhabi’s Onshore Block 4 Concession, operated by Japan’s INPEX/JODCO,” the state-owned energy company said.

 

The discovery comprises substantial Murban oil resources and represents the first find from this concession area as well as from a new geological formation, the company said.

“The exploration well in Onshore Block 4 was drilled after new insights from Abu Dhabi’s ongoing combined onshore and offshore 3D seismic survey, which is the world’s largest and uses state-of-the-art technology during data acquisition to accurately interpret the acquired seismic data,” the company said.

The next step is to appraise and further quantify these resources as well as to explore the promising potential in and around Onshore Block 4, it added."

Viš erum aldeilis ekki aš verša orkulaus į nęstunni og Pśtķn mį passa sig ķ veršlagningunni til Žżskalands.

Hvaš getum viš gert viš allt žetta CO2?

Ekki bśiš til sódavatn śr žvķ öllu eins og žeir sem eru aš fara aš veiša žaš ķ loftbelgi?

Ekki dęlt žvķ öllu nišur ķ Straumsvķk og bśiš til grjót?

Eša bara lįtiš žaš eiga sig héreftir sem hingaš til?

Er ekki jöršin bara aš gręnka?

Hvaš myndi hśn Katrķn gera ef hśn finndi olķu?

Vill hśn nokkuš virkja ķ Žjórsį?

Eru žaš ekki góš tķšindi aš nęg orka viršist vera til?


Pśtin-Biden

mikiš held ég aš heimurinn hefši gott af žvķ af žeir Pśtķn og Biden myndu hittast nokkrum sinnum ķ eign persónum?

Ef hęgt vęri aš byggja upp smį traust į milli žessara manna gęti margt lagast. Žeirra bestu menn Lavrov og Blinken gętu lķka haft gott af aš kynnast nįnar.

Er ég bara blįeygur bjįlfi aš halda aš Pśtķn -Biden gętu ķ einlęgni nįš įrangri sem veröldina vantar?


Nęsta sķša »

Höfundur

Halldór Jónsson
Halldór Jónsson

verkfræðingur, flugdellukall, tennis-og badmintonspilari

-ekki góður í neinu af þessu-

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (18.8.): 7
  • Sl. sólarhring: 24
  • Sl. viku: 98
  • Frį upphafi: 3412046

Annaš

  • Innlit ķ dag: 7
  • Innlit sl. viku: 93
  • Gestir ķ dag: 7
  • IP-tölur ķ dag: 2

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband