Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, jśnķ 2019

TR(i)UMP(h)

enn og aftur ķ utanrķkismįlum hjį Bandarķkjaforsetanum Donald J. TRUMP.

Hvernig hann fer til fundar viš žann hęttulega mann Kim Jong Un og vinnur hann til fylgis viš sig og skymsemina. Bżšur honum aš heimsękja sig ķ Hvķta Hśsiš 

Ég hugsa aš hann fįi nagranna Kims til aš gera grišasįttmįla um aš beita ekki kjarnavopnum gegn honum. Hann muni leiša Kim fyrir sjónir aš frišur sé betri en spenna og muni kosta talsveršu til aš efla višskipti milli landanna til aš lina žjįningar almennings ķ landi Kims  sem eru ęrnar.

Ķ sömu ferš semur hann viš Xi um aš vinna saman aš višskiptamįlum eftir aš hafa rekiš honum nokkra löšrunga fyrst svo hann skildi aš žaš er betra aš halda vinskap viš Trump en ekki.

Hvaša forseti Bandarikjanna hefur leikiš ašra eins leiki ķ utanrķkismįlum? Sér einhver aš strķšshaukurinn Hillary hefši gert eitthvaš svona?

Trump er slyngur kaupsżslumašur og meš reynslu ķ fjölmišlun sem skilur naušsyn samninga ķ  staš naušungar og aušmżkingar. Allir verša aš hagnast.

Hann hittir Pśtķn og žeir nį saman.

Nęsta verkefni er klerkastjórnin ķ Teheran.

Purkunarlaus ógnarstjórn moršingja og kśgara. Eins og nasistar veifušu Mein Kampf ķ 3. rķkinu sem uppskrift af hinu illa veifa klerkarnir bók meš uppskrift aš hvaša grimmdarverki sem er.

Mér er óskiljanlegt hversvegna žeim er ekki komiš frį ķ byltingu fólksins.Ógnarstjórnin hlżtur aš vera svona grimmśšleg eins og arfur Kohmeinis er.

Žeir halda fast viš aš framleiša kjarnavopn til aš drepa nįgranna sķna ķ Ķsrael gefist žeim fęri į. Ašeins Trump og lķklega meš ašstoš Pśtķns getur stöšvaš žessa žróun meš fortölum žó erfitt sé aš ręša viš žessa ofsatrśarmenn.Ef einhver getur žaš žį eru žaš Trump og Pśtķn.

Heimurinn er allur aš verša vonbetri fyrir störf Trumps.

Megi heill og hamingja fylgja honum į (hans sigurbraut), on his path to Tr(i)ump(h). 


Įróšursdeild ESB

eyšir milljöršum af sameignlegum sjóšum ķ heilažvott.

Halda menn aš ekkert slķkt sé ķ gangi į Ķslandi mešal lišsmanna inngöngunnar ķ ESB?

https://www.brugesgroup.com/media-centre/papers/8-papers/786-federalist-thought-control-the-brussels-propaganda-machine?fbclid=IwAR0ZBaOb2NNkaox_YilN-w_pj2u2uiOeNf-os8Xp1cWDVihJVGKr6Gv5kzU

Menn skyldu ekki vanmeta afl peninganna frį įróšursdeild ESB.

 


Kynhvötin

er hiš mikla afl sem er aš baki öllu vandamįlum mannkynsins.

Hśn knżr žaš besta sem til er ķ mannlķfi, įst og umhyggju. En lķka žaš versta, glępi, mansal, ofbeldi.

Žaš er žessi hvöt sem er aš baki öllum vandamįlum mannkyns. Ef viš gętum nįš einhverjum böndum į henni žį hefši barįttan ķ śtblįsturs-og loftslagsmįlum einhvern tilgang en ekki nśll eins og nś stefnir.

Jöršin er žegar fulllestuš.

Hannes Pétursson skrifar svo um vandamįl mannkynsins:

"Ķbśafjöldi t.d. Nķgerķu er rśmar 200 milljónir ķ dag og spįr S.Ž gera rįš fyrir tvöföldun ķbśa žess lands fyrir mišja öldina og veršur žetta vanžróaša Afrķkurķki žį oršiš fjölmennara en Bandarķkin.

Ķbśafjöldi įlfunnar er nśna um 1.3 milljaršar og mun tvöfaldast į nęstu 30 įrum gangi spįr S.Ž. eftir. Ķbśafjöldi sumra Asķurķkja stękkar lķka ört, įętlar S.Ž. aš ķbśafjöldi Pakistan verši um 400 milljónir um mišja öldina.

Žaš hljóta allir aš sjį aš ķ óefni stefnir.

Mig grunar aš pólitķsk rétthugsun Vesturlandabśa hindri umręšu og gagnrżni į žessa žróun - žś gagnrżnir ekki fólksfjölgum ķ 3ja heiminum.

Hvernig į aš fęša og klęša 9.7 milljarša įriš 2050 og į sama tķma draga śr eldsneytiseyšslu mannkyns?

Aukin landnżting, auknar fiskveišar, auknir vöruflutningar og aukin eldsneytiseyšsla er sennilegri žróun.

Flóttamannastraumurinn til Evrópu mun trślega margfaldast og verša stjórnlaus eins og fólksfjölgunin.

 

Mikiš er fjallaš um įhrif mannanna į nįttśruna ķ fjölmišlum og į mešal stjórnmįlamanna į Vesturlöndum. Žaš er hins vegar eins og menn foršist aš fjalla um mannfjölda sprengjuna og hvaša afleišingar hśn mun hafa."

Sumum finnst ósišlegt aš reyna aš kaupa fólk sem bżr viš mestu vįna af offjölgun til aš undirgangast rįšstafanir til aš draga śr frjóseminni.

Trśarkenningar grķpa hér inn ķ og draga śr rökhyggjunni. Žetta mį ekki nį yfirhöndinni ķ ljósi žess vanda sem viš er aš glķma.

Ķ veši er öll velferš mannkynsins og okkar žjóšar į komandi įrum.

Viljum viš vaxandi žrżsting Afrķkubśa į žaš aš setjast aš Ķslandi og į okkar velferš eša viljum viš hęgja į?

Kynhvötinni er stjórnaš af hormónum. Žeir eru žekktir. Er ekki hęgt aš nota vķsindin til aš berjast gegn žessari einu raunverulegu vį sem aš mannkyni stešjar?

Kynhvötin er višfangsefniš sem viš žurfum aš nį aš stjórna.


Pśtķn

mašur aš mķnu skapi og sem ég vil ekki standa ķ óvinskap viš eins og Gulli utanrķkis og ESBiš hans.Jón Magnśsson tekur saman:

"Pśtķn forsętisrįšherra Rśsslands hélt žvķ fram ķ blašavištali fyrir nokkru aš frjįlslyndi stjórnmįla- og fréttaelķtunar ķ Evrópu sem tękju réttindi įkvešinna hópa fram yfir öryggi almennings vęri rangt. Aš sjįlfsögšu hafa żmsir leištogar Evrópurķkja mótmęlt žessu, en žó ekki meš žvķ aš neita žessu heldur meš žvķ aš segja aš Pśtķn vęri ekki mašur sem hefši efni į aš segja svona hluti. 

En stašhęfingarnar fyrst.

Pśtķn sagši ķ vištali viš Financial Times: 

"Žessi frjįlslynda hugmynd gerir rįš fyrir aš žaš žurfi ekkert aš gera- Innflytjendur geti drepiš, stoliš og naušgaš įn žess aš žeim sé refsaš fyrir žaš, af žvķ aš vernda verši réttindi žeirra sem innflytjenda."

"Žaš veršur aš refsa fyrir alla glępi. Sś frjįlslynda hugmynd aš žess žurfi ekki er śrelt og er ķ andstöšu viš hagsmuni yfirgnęfandi meirihluta fólksins."

Sé žaš svo aš ofangreind ummęli séu rétt eša Pśtķn hafi mikiš til sķns mįls meš žvķ aš hafa uppi žessar stašhęfingar er žį ekki rétt aš ręša stašhęfingarnar ķ staš žess aš fordęma manninn sem sagši žetta. 

Er t.d. ekki naušsynlegt aš allir séu jafnir fyrir lögunum hvort heldur žeir eru innflytjendur eša žeir sem bśa fyrir ķ landinu?"

Fyrir mig er ég bśinn aš fį yfir mig nóg af minnihlutadekrinu sem rķšur hér hśsum. Venjulegu fólki er żtt til hlišar fyrir afbrigšilegt į alla enda og kanta.

Pśtķn er minn mašur eins og Trump.

 


Ómar į villigötum

sem og oft įšur ķ orkumįlum, rafhjólahugsjón og CO2 dellunni.

Ómar Ž.Ragnarsson skrifar fjįlglega um žessi mįl en bara śt frį röngum forsendum:

"

Nś nżlega ręddi David Attenborough um tölur sem varša lķfmassa jaršarinnar. Žęr voru slįandi og komu į óvart. Ef ég man rétt eru mašurinn sjįlfur og žau dżr sem hann lifir į, 80 prósent af lķfmassanum sem ķ žessu formi er til į jöršinni. 

Mašurinn hefur nżtt sér hugvit sitt til žess aš bśa til efnahagskerfi, sem byggjast į veldisvaxandi hraša svonefnds hagvaxtar, en stęrstur hluti hans er ósjįlfbęr, žaš er, rįnyrkja eins og žaš heitir į góšri ķslensku. 

Tegundum dżra, fugla og annarra lķfvera fękkar meš vaxandi hraša ķ takt viš fjölgun mannanna, sem hver um sig žarf ę meira umleikis ķ brušli og neyslu til žess aš višhalda skammtķmagręšginni og hagvextinum. 

Žótt trśarbrögš heimsins séu meš meginstef um friš og nįungakęrleika, finna öfgatrśarmenn afmarkašar setningar ķ trśarritunum, sem snśiš er ķ andhverfu trśarbragšanna, ófriš, įtök, manndrįp og eyšileggingu. 

Helstu stórveldin, sem stóšu aš upphafi og drįpsrekstri Fyrri heimsstyrjaldarinnar, voru kristin og sendu unga menn hundrušum žśsundum saman śt ķ opinn daušann ķ nafni réttlętis og undir söngvum į borš viš "Įfram, Kristmenn, Krossmenn!"

Ķ Seinni heimsstyrjöldinni margfaldašist grimmdin og illskan hjį sömu stórveldum og fyrr. 

Óžarfi ętti aš vera aš minnast į skelfilegustu ógnina, sem oft hefur veriš fjallaš um hér į sķšunni, MAD (Mutual Assured Destruction); į ķslensku GAGA ( Gagnkvęm Altryggš Gereyšing Alls). 

Ašeins nokkrir dagar sķšan žvķ var lżst yfir, aš ašeins 10 mķnśtum hefši munaš, aš rįšist hefši veriš į Ķran vegna eins dróna, og aš ef śr slķkri įrįs yrši, myndi hśn fela ķ sér "gereyšingu Ķrans". 

Ķransmegin telja öfgafullir klerkar flest réttlętanlegt fyrir sinn mikla Allah.

Minnisverš er ein athugasemd hér į sķšunni fyrir nokkrum misserum, aš fyllilega réttlętanlegt vęri fyrir žį jaršarbśa, sem nś fara meš völd į jöršinni, aš gera hvaš sem žeim sżndist og meš hvaša afleišingum, sem vęri, vegna žess aš "kynslóšir framtķšarinnar eru ekki til." 

Ķ gęr var frétt um žį naušsyn okkar Ķslendinga aš verša "Kśveit noršursins" ķ žvķ ę hrašara kapphlaupi um neyslu orku, sem keyrš er įfram žrįtt fyrir allt tališ um aš taka ķ taumana. 

Kśveit framleišir vķst 7 prósent af allri olķuorku jaršar, og öll vatnsorka og jaršvarmaorka Ķslands er langt innan viš eitt prósent af žvķ. 

Samt er talaš um aš viš stefnum sem óšast aš žvķ aš verša stórveldi ķ aš sešja ósešjandi orkuhungur jaršarbśa meš žvķ aš fara śt ķ stórfellda framleišslu vindorku upp į žśsundir megavatta. 

Žaš mun vęntanlega žżša aš allt landiš verši žakiš vindmyllum. 

Aš sjįlfsögšu, žvķ aš ķ vaxandi eftirsókn eftir orku, sjį menn ašeins žį lausn aš auka framleišslu hennar meš veldishraša en sżnast ekki detta ķ hug gera neitt til žess aš rįšast aš réttum enda į vandamįlinu og minnka neysluna og bęta nżtingu orkugjafanna. "

Öll žessi framtķšarsżn er byggš į sandi žar sem forsenduna vantar.

 

Vandamįliš er stjórnlaus fólksfjölgunin.

Ef ekki tekst aš stöšva hana er allt annaš unniš fyrir gķg.

Eitt og eitt gereyšingarstrķš duga hvergi til aš leysa mįliš.

Žaš veršur aš gera eitthvaš til aš stöšva brjįlęšiš sem stefnir ķ aš fjölga mannkyni og örbirgšinni um milljarša į nęstu įrum.Allt śtblįsturstališ og olķubrennsla er pķp ef žaš tekst ekki.

Mannkyniš stefnir beint til glötunar og allar umhverfisrįšstafnir eru gagnslausar ef ekki tekst aš nį böndum  į mannfjölguninni.

Žreföldun fjölda mesta villidżrsins į 70 įrum gengur ekki upp og Ómar ętti aš velta žeirri villigötu mannkyns fyrir sér.


Į hvaša leiš er Björn?

žegar hann skrifar eftirfarandi til aš sżna stušning landsmanna viš EES?

"Drjśgur meirihluti landsmanna telur hagsęld Ķslands byggjast aš miklu leyti į alžjóšlegri samvinnu (73,6%) og alžjóšlegum višskiptum (78,3%).

Norręnt samstarf į sérstakan staš ķ hugum landsmanna en 92% eru jįkvęš gagnvart virkri žįtttöku Ķslands ķ Noršurlandasamstarfi.

Žįtttaka Ķslands ķ störfum Sameinušu žjóšanna (77,9%) og mannréttindarįšsins (80,8%) nżtur einnig fylgis mešal landsmanna sem telja jafnframt aš seta Ķslands ķ mannréttindarįšinu geti haft jįkvęš įhrif į žróun mannréttinda į heimsvķsu (70,3%).

Žetta kemur fram ķ könnun sem fyrirtękiš Maskķna gerši fyrir utanrķkisrįšuneytiš undir lok maķ og birt var 21. jśnķ.

Könnunin er lišur ķ markmiši utanrķkisžjónustunnar aš bęta upplżsingamišlun til almennings um störf og stefnu utanrķkisžjónustunnar. EES-samstarfiš Evrópumįlin voru skošuš sérstaklega og er stušningurinn viš EES-samninginn mikill aš mati rįšuneytisins.

Rśm 55% landsmanna eru jįkvęš gagnvart ašild Ķslands aš EES-samningnum en eingöngu 11,8% eru neikvęš gagnvart henni.

Ašildin aš EES hefur veriš rędd mikiš undanfarin misseri vegna įgreinings um žrišja orkupakkann, žaš er innleišingu į nżjum įkvęšum um orkumarkašinn sem hér varš til meš raforkulögunum frį 2003.

Žessi innleišing nśna krefst einnar lagabreytingar sem eykur sjįlfstęši Orkustofnunar til neytendaverndar į ķslenska orkumarkašnum.

Norska stóržingiš samžykkti innleišingu žrišja orkupakkans meš góšum meirihluta 22. mars 2018 eftir nokkrar deilur og umręšur. Nż skošanakönnun ķ Noregi sżnir nś meiri stušning viš ašild aš EES en nokkru sinni fyrr eša rśm 60%.

Samtökin Nei til EU vilja Noreg śr EES. Žau böršust hart gegn žvķ aš stóržingiš samžykkti žrišja orkupakkann. Katherine Kleveland, formašur samtakanna, sį eina von eftir atkvęšagreišsluna žar.

Hśn skrifaši barįttukvešju į vefsķšu samtakanna 24. mars 2018 og sagši: „Kanskje er det likevel vår gode nabo Island som berger oss. Alle vedtak innenfor EŲS-avtalen krever at de innfųres i både Norge, Island og Liechtenstein.“

Til žess aš sameiginleg EES-įkvöršun sé gild veršur aš innleiša hana ķ Noregi, į Ķslandi og ķ Liechtenstein. Kleveland sagši aš góšir nįgrannar į Ķslandi kynnu aš bjarga Noršmönnum ķ žessu mįli.

Sķšan varaši hśn norsk yfirvöld viš, hvorki Noršmenn né Ķslendingar žyldu žrżsting žeirra į „ķslensku bręšražjóšina eša alžingi“.

Ķ bréfi sem vefsķšan Kjarninn birti 30. maķ 2019 segjast Morten Harper, rannsóknar- og fręšslustjóri Nei til EU, og Kathrine Kleveland „uppfull af įhuga“ fylgjast „vel meš beina streyminu“ af umręšum į alžingi um žrišja orkupakkann og „žaš vęri frįbęrt ef žaš tękist aš fį įkvöršun ķ mįlinu frestaš“.

Žau segja einnig: „Afstaša og framganga utanrķkisrįšherra, Gušlaugs Žórs Žóršarsonar, er mjög vafasöm.“ Og spyrja: „Getur veriš aš mįlflutningur utanrķkisrįšherra Ķslands endurspegli žrżstinginn frį norsku rķkisstjórninni?“

Kenning samtakanna er aš vegna žrżstings gęti ķslensk stjórnvöld ķ raun hagsmuna norskra stjórnvalda en ekki Ķslendinga. Žetta eru fordęmalaus afskipti erlendra samtaka af ķslenskum stjórnmįlum.

Samtökin Nei til EU berjast eins og įšur sagši gegn ašild Noregs aš EES samstarfinu og vilja hverfa aftur til tvķhliša višskiptasamninga.

Verulegur stušningur Ķslendinga viš EES-samstarfiš eftir umręšurnar um žrišja orkupakkann sżnir aš EES-samningurinn stendur hér į traustum grunni. Sé ašild aš EES hafnaš yrši annašhvort horfiš aftur til fortķšar og tvķhliša višskiptasamninga eša aš nżju stefnt aš ESB-ašild...."

Er žaš sęmandi Birni Bjarnasyni aš skrifa svona?

Bera saman fylgi landsmanna  viš NATO sem eru 2/3 og fylgi viš EES sem er rśmur helmingur, įn vikmarka, og segja žetta sambęrilegt? Og svo aš viš veršum aš samžykkja O3 žó ekki nema Noršmanna vegna?

Į hvaša leiš eru Sjįlfstęšisflokkurinn og Björn Bjarnason?

 


Hvert fór viršingin fyrir rįšdeildinni?

og samśšin meš sparandanum?

Allt gengur śt į aš menn skuldi og eigi sem minnst aš borga til baka.Enginn į aš leggja fyrir įn žess aš vera ręndur.Bara skulda sem mest og borga ekki til baka.Žaš viršist vers bošoršiš?

Žórarinn V. Žórarinsson skrifar žarfa grein um žessa firringu ķ Morgunblašiš ķ dag:

"Įkvöršun stjórnar VR aš skipta śt žeim helmingi stjórnarmanna Lķfeyrissjóšs verslunarmanna, sem félagiš tilnefnir, ķ žvķ skyni aš breyta śtlįnsvöxtum sjóšsins hlżtur aš vekja žeim nokkurn ugg, sem eiga lķfeyrisréttindi sķn ķ sjóšnum. Įstęša ašgeršanna er sögš sś, aš nżleg breyting į vöxtum sjóšfélagalįna sé ķ andstöšu viš įherslur stjórnar VR og nżgeršra kjarasamninga.

Mér hnykkti viš žegar ég heyrši formann VR ręša um lķfeyrissjóšina sem „fjįrmagnseigendur“ og śtlista žį įherslu félagsins aš lękka beri alla vexti til aš auka kaupgetu starfandi fólks.

Žessir „fjįrmagnseigendur“ eru žó ekkert annaš en sjóšfélagarnir sem treysta žvķ aš sjóšurinn geti og muni greiša žeim sem bestan lķfeyri viš starfslok.

Tryggingastęršfręšingur hefur reiknaš śt įhrif įvöxtunar fjįrmuna sjóšanna į lķfeyrisréttindi.

Śtreikningurinn sżnir aš lękki mešalįvöxtun śr 3,5% ķ 2,5% žį skeršir žaš lķfeyri um nęr 20%. Lękkun śr 2,26% ķ 2,06%, sem eru vextirnir sem um er deilt, leiddi af sér 4,2% lękkun lķfeyris ef allt safniš vęri įvaxtaš į žessum kjörum. Aušvitaš er žaš ekki gert žvķ sjóširnir įvaxta fé ķ alls kyns eignum til aš nį sem hęstu mešaltali.

Lögmįliš er skżrt;

vextir af lįnum lķfeyrissjóšs enda sem lķfeyrisgreišslur sjóšfélaga; séu žeir lękkašir lękkar žaš lķfeyri sjóšfélaga.

Svo einfalt er žaš samhengi.

Lķfeyrissjóšir eru sérstakur félagsskapur sem komiš var į fót ķ žeim eina tilgangi tryggja sjóšfélögum eins góšan lķfeyri og tök vęru į.

Žetta er aš jafnaši hvaš lengsta samningssamband sem menn stofna til og žvķ afar mikilvęgt aš žvķ megi treysta aš stašiš verši viš loforšin og aš sjóširnir geri ekki annaš en aš taka viš og įvaxta išgjöld til aš greiša sem bestan lķfeyri.

Žaš er skylduašild aš lķfeyrissjóšum; menn rįša žvķ almennt ekki ķ hvaša sjóš žeir greiša. Žvķ er enn brżnna aš reglur um starfsemi sjóšanna og mešferš į fjįrmunum žeirra séu svo skżrar aš enginn fįi rataš ķ žį freistni aš seilast til fjįrmuna žeirra til aš bęta hag einhverra sem žeir bera fyrir brjósti.

Žetta gildir jafnt um félögin sem eru gęslumenn sjóšanna og rķkisvaldiš sem stundum hefur tališ sig vinna aš svo góšum mįlum aš rétt vęri aš lķfeyriskerfiš legši fram lįnsfé į lįgum vöxtum.

Ég get nefnt fjölda nślifandi og genginna forystumanna verkalżšsfélaga sem varši hagsmuni félagsmanna sinna af žvķ aš lķfeyriskjör žeirra yršu ekki skert meš śtlįnum į lęgri vöxum en markašurinn bżšur, jafnvel til hinna bestu verkefna.

Ašilar vinnumarkašarins hafa lengst af boriš gęfu til aš standa gegn įsókn ķ fjįrmuni sjóšanna af žessum toga. Žannig var įriš 1995 sett ķ samning um lķfeyrismįl, sem m.a. VR er ašili aš, skżrt įkvęši sem segir aš „stjórn sjóšsins skal sjį um įvöxtun fjįrmuna hans. Er stjórninni skylt aš įvaxta féš meš hlišsjón af žeim kjörum, sem best eru bošin į hverjum tķma, aš teknu tilliti til įvöxtunar og meš hlišsjón af langtķmaskuldbindingum.“

Žetta įkvęši er enn kjarninn ķ samžykktum Lķfeyrissjóšs verslunarmanna um rįšstöfun į fjįrmunum sjóšsins. Žar er lķka kvešiš į um aš stjórn sé „óheimilt aš gera nokkrar žęr rįšstafanir sem bersżnilega eru til žess fallnar aš afla tilteknum sjóšfélögum, fyrirtękjum eša öšrum ótilhlżšilegra hagsmuna umfram ašra ašila eša į kostnaš sjóšsins. Ķ žessum įkvęšum felast takmarkanir į heimild sjóšsins til žess aš įkveša aš lįna sjóšfélögum gegn lęgri vöxtum en unnt er aš fį į markaši.

 Žessar reglur leiša ekki fram einhverja įkvešna vaxtaprósentu en undirstrika aš žaš er stjórnar sjóšsins, en ekki annarra, aš įkveša śtlįnakjörin og žaš žį ķ ešlilegu samhengi viš vaxtamyndun į markaši almennt.

Ég dęmi ekki um  žaš hvort lķfeyrissjóšurinn sé aš einhverju leyti bundinn viš tiltekin višmiš skv. žegar geršum lįnasamningum.

Séu um žaš įhöld hlżtur nišurstaša aš finnast eftir ešlilegum leišum. Įkvöršun um vexti eša vaxtavišmiš fyrir nż lįn er hins vegar augljóslega ašeins į valdsviši sjóšsins en ekki stjórnar VR. Hśn į enga ašild aš einstökum įkvöršunum um įvöxtun į fjįrmunum Lķfeyrissjóšs verslunarmanna eša rįšstöfun fjįrmuna hans.

Žaš hlutverk liggur hjį stjórn sjóšsins og stjórnin er bundin af samžykktum og lögum en ekki fyrirmęlum stjórnar VR. Trślega mį deila um, hvort VR geti įkvešiš aš skipta śt öllum stjórnarmönnum, sem félagiš tilnefndi og skipa nżja ķ žeirra staš.

Ég hygg hins vegar aš tępast verši um žaš deilt, aš žaš fįi ekki stašist grundvallarreglur um sjįlfstęši stjórnar og įbyrgš stjórnarmanna aš félagiš skipi nżja stjórnarmenn meš bundiš umboš til žess aš gera tilteknar breytingar į fjįrfestingarstefnu sjóšsins.

Ķ žvķ felst tilraun til yfirtöku į daglegri stjórn sjóšsins, žvķ ętla veršur aš umboš hinna nżju stjórnarmanna sé ekki ašeins takmarkaš hvaš varšar įkvöršun um žennan tiltekna śtlįnaflokk.

Žaš er sjóšfélögunum mikilvęgt aš stjórn lķfeyrissjóšsins sé óbundin af öšrum hagsmunum en žeim sem ķ žvķ felast aš fylgja eftir samžykktum hans og lögum meš žaš aš markmiši aš hįmarka žann lķfeyri sem sjóšurinn fęr greitt. Į žaš veršum viš aš treysta sem eigum réttindi ķ Lķfeyrissjóši verslunarmanna."

Śtlįnsvextir hljóta aš fylgja almennu vaxtastigi ķ landinu, Žaš hefur lengi veriš tališ hér hęrra en annarsstašar gerist. 3.5 % upphafleg įvöxtunarkrafa lķfeyrissjóša  žarf ekki endilega aš vera alltaf raunhęf og verša aš taka breytingum eftir markaši.

En aš sparendum sé ekki mögulegt aš leggja inn launin sķn į verštryggša reikninga til skemmri tķma en 3.įra er mér óskiljanleg.

Af hverju ekki til 3. mįnaša?

Žó ófjįrmagnstekjuskattskyldir vextirnir vęru nśll į slķkum reikningi  bęri žaš vott um viršingu fyrir sparandanum sem hvergi viršist vera lengur aš finna ķ bankakerfinu né žvķ žjóšfélagi skuldaranna sem viš nś byggjum.

Hvert fór eiginlega viršingin fyrir rįšdeildinni?


Birgir og Björn

hafa vęntanlega lesiš leišara Mbl.ķ dag.

Žar segir m.a.:

".. En hvort sem horft er til žessara 58% af stušningsfólki Sjįlfstęšisflokks sem tók afstöšu gegn orkupakkabrölti eša žeirra 30 prósenta sem er hvaš mest nišri fyrir vegna framgöngu flokksins (sem ašeins 18% styšja af įkafa) kemur eitt ķ ljós.

Ķ žingflokknum eiga žessi 58% engan stušningsmann.

Hvernig ķ ósköpunum getur einn žingflokkur komiš sér žannig śt śr hśsi hjį sķnum stušningsmönnum?

Sérhver stjórnmįlaflokkur sem uppgötvaši aš 20-30% stušningsmanna hans vęri andvķgur mįli sem breyst hefši ķ stórmįl sem hann sęti uppi meš yrši mjög hugsandi.

En hvaš žį žegar 58% stušningsmanna flokks botna ekkert ķ žvķ hvert hann er aš fara. Žį er eitthvaš stórkostlega mikiš aš. Einhverjir hafa kvartaš yfir žvķ aš Morgunblašiš hafi tališ sig eiga samleiš meš 58 prósentum stušningsmanna Sjįlfstęšisflokksins ķ orkupakkamįlum.

Blašiš bindur sig ekki viš flokka en er žó įnęgt meš žennan fjölda samferšamanna śr žessum flokki. Reyndar var ekki vitaš betur ķ heilt įr en aš žessi mikli meirihluti flokksfólks og blašiš hefši jafnframt veriš samferša formanni flokksins, sem hafši gert afstöšu sķna ljósa meš mjög afgerandi hętti śr ręšustól Alžingis.

Žaš eina óskiljanlega er aš žingflokkur Sjįlfstęšisflokksins er śti aš aka meš öšrum en stušningsmönnum sķnum og jafnvel lakar staddur ķ žeim efnum en žegar flokknum var óvęnt żtt skżringarlaust śt į svipaš foraš ķ Icesavemįlinu foršum.

Žį er einkar athyglisvert aš afstaša stušningsfólks Pķrata er aš breytast hratt. Ķ fyrrnefndri könnun sögšust 34% stušningsmanna Pķrata mjög andvķgir orkupakkanum og hafši žessi andstaša aukist verulega frį žvķ aš seinast var męlt. Žį sżndi hśn einnig aš fullyršingar um aš yngra fólk styddi orkupakkaógöngurnar eru beinlķnis rangar.

Könnunin sżnir einnig aš žetta skrķtna mįl žar sem Sjįlfstęšisflokkurinn leggur til atlögu viš yfirgnęfandi meirihluta stušningsmanna sinna, hefur eingöngu góšan stušning hjį kjósendum smįflokkanna Višreisnar og Samfylkingar, eša um 74% fylgi hjį hvorum. Rįša žeir virkilega feršinni?"

Birgir telur sig žurfa aš fara vel yfir mįliš meš flokksmönnum žegar žeir žingmenn samžykkja pakkann 3.sept. Munu žeir sannfęrast į punktinum?

Björn Bjarnason bregst žannig viš:

"

Óhjįkvęmilegt er aš spyrja um rök Morgunblašsins ķ umręšum um žrišja orkupakkann. Blašiš helgar honum mikiš rżmi.

Ķ leišara blašsins ķ dag (27. jśnķ) er efnislega afstašan sś aš veriš sé aš flytja „aukin yfirrįš yfir orkumįlum Ķslendinga til ESB“, ekki sé „algjörlega öruggt aš valdatilfęrslan į orkumįlum brjóti gegn ķslensku stjórnarskrįnni, enda megi skoša žaš atriši sķšar!“ Žį er hęšst aš žeirri skošun aš EES-samningnum kunni aš verša stefnt ķ hęttu sé kröfum um „valdaframsališ“ ekki hlżtt.

Enn segir ķ leišaranum aš ķ žessu mįli sé um žaš aš ręša hvort hlżša eigi „kröfum ónefndra skrifstofumanna ķ Brussel sem hafi sagt viš ónefnda skrifstofumenn į Raušarįrstķgnum aš ella sé EES-samningurinn ķ uppnįmi.

Engu viršist breyta žótt ekki sé fótur fyrir žessum hótunum og žęr styšjist ekki viš nein gögn um žennan samning.“

Ķ leišaranum er hvergi rökstutt aš veriš sé aš flytja „aukin yfirrįš yfir orkumįlum Ķslendinga til ESB“. Hafi einhver yfirrįš į žessu sviši veriš flutt héšan til ESB var žaš gert meš ašildinni aš EES-samningnum 1994 eša breytingu į raforkulögunum 2003. Įkvęši sem žį voru leidd ķ lög eru śtfęrš nįnar meš innleišingu žrišja orkupakkans žar sem męlt er fyrir um aukiš sjįlfstęši Orkustofnunar til aš tryggja aš markašssjónarmiš rįši į ķslenskum orkumarkaši.

Athugaš var fyrir 1994 hvort ašild aš EES-bryti ķ bįga viš stjórnarskrįna. Mįliš var umdeilt mešal lögfręšinga en samningurinn var talin rśmast innan stjórnarskrįrinnar.

Fjölmargir lögfręšingar hafa nś fjallaš um žrišja orkupakkann, stjórnarskrįržįttinn og annaš. Tveir žeirra sem veittu stjórnvöldum įlit höfšu fyrirvara en féllu frį honum meš vķsan til röksemda sem žeim voru kynntar. Annar žessara tveggja lögfręšinga telur unnt aš rannsaka stjórnarskrįržįttinn aš nżju verši flutt frumvarp į alžingi um heimild til aš leggja sęstreng. Aš višhorfi žessa lögfręšings er vikiš ķ leišaranum en lįtiš eins og um skošun stjórnvalda sé aš ręša.

Žrišji orkupakkinn hefur veriš į borši ķslenskra stjórnvalda frį įrinu 2010. Hann var grandskošašur innan stjórnarrįšsins og į alžingi. Ķ maķ 2017 var samžykkt aš innleiša hann ķ EES-samninginn. Aš mįlinu var stašiš eins og hverju öšru EES-mįli. Stjórnvöldum ber aš standa viš įkvaršanir sem teknar eru į sameiginlegum vettvangi EES-samstarfsins. Aš žaš žurfi einhverjar sérstakar skżringar į žvķ ķ žessu mįli eins og gefiš er til kynna ķ leišaranum er óśtskżrt. Sérfróšir menn telja ekki skynsamlegt aš taka įhęttu vegna žessa mįls meš žvķ aš hverfa frį sameiginlegu EES-įkvöršuninni. Ef til vill eru žau rįš „hótunin“ sem nefnd er ķ leišaranum.

Morgunblašiš skuldar lesendum sķnum skżringu į „valdaframsalinu“ sem žaš telur felast ķ žrišja orkupakkanum og er forsenda andstöšu blašsins viš hann. Andstašan blašsins birtist einnig ķ leišara VišskiptaMoggans mišvikudaginn 26. jśnķ. Žar er almennt fariš jįkvęšum oršum um EES-samninginn en sķšan segir:

„Ķ mörgu tilliti er nś ķ žokkabót reynt aš nżta [EES-]samninginn til žess aš draga śr sjįlfsįkvöršunarrétti žjóša. Žaš į m.a. viš žegar kemur aš orkulöggjöfinni. Henni er ętlaš aš tengja saman „fjęrstu löndin“ hvaš sem tautar og raular og tryggja aš endanlegt įkvöršunarvald varšandi markašinn sé ķ höndum annarra en žeirra sem aušlindirnar eiga.“

Žessi orš žarfnast frekari skżringar. Žau eru reist į kenningunni um valdaframsal ķ orkumįlum og lįtiš aš žvķ liggja aš žaš nįi til Ķslands. Hafi Morgunblašiš rök fyrir žvķ į aš birta žau."

Af hverju rukkar Björn Morgunblašiš um röksemdir fyrir andstöšunni? Skulda hann og Birgir engum neitt žegar į aš svķnbeygja 58 % flokksmanna Sjįlfstęšisflokksins?

Hverjir eru beinu kostirnir fyrir Ķsland aš fara svona bratt aš žessu aš mati žeirra Birgis og Björns?

 


Viš hverju bjuggust menn?

žegar žeir settu sęnsku lögin um refsiverš vęndiskaup en refsilausa sölu?

"Žaš sem af er žessu įri hafa komiš upp 34 mįl hjį embętti lögreglunnar į höfušborgarsvęšinu žar sem grunur er um kaup į vęndi.

Į sama tķma ķ fyrra höfšu komiš upp sex sambęrileg mįl. Žetta kemur fram ķ svari lögreglunnar į höfušborgarsvęšinu viš fyrirspurn Morgunblašsins. Žegar tölur milli įra eru skošašar veršur aš hafa ķ huga aš mišaš er viš dagsetningu brots en vegna ešlis mįlanna koma žau oft til afgreišslu löngu eftir aš brot var framiš.

Vegna žessa getur veriš mikill munur į tölum ef žęr eru annars vegar skošašar eftir dagsetningu brots og hins vegar dagsetningu skrįningar. Į įrinu 2017 komu upp 29 mįl žar sem grunur var um kaup į vęndi į starfssvęši lögreglunnar į höfušborgasvęšinu, en įriš 2018 voru mįlin nķu, sé mišaš viš dagsetningar brota.

Į starfssvęši lögreglunnar į höfušborgarsvęšinu voru greiddar sektir ķ nķu mįlum žar sem grunur var um kaup į vęndi įriš 2017. Ekkert mįlanna fór ķ įkęrumešferš en žrjś mįl eru enn til rannsóknar. Af žeim mįlum sem komu upp įriš 2018 voru greiddar sektir ķ tveimur mįlum, eitt fór til įkęrumešferšar og žrjś mįl eru enn til rannsóknar.

Fram kom ķ svari lögreglunnar aš į įrunum 2010 til 2018 hefšu 96% sakborninga ķ žeim mįlum sem varša kaup į vęndi į höfušborgarsvęšinu veriš meš ķslenskt rķkisfang."

Vęri ég Alžingismašur myndi ég hafa móral af žvķ aš hafa samžykkt svona fyrirsjįanlega ógįfulega löggjöf.

 


Veršlagiš į Ķslandi

hefur mér oft fundist aš sé hér pķ-sinnum hęrra en ķ Florķda almennt.

Einn vinur minn žar segist vera frekar farinn aš panta vörur į Amazon heldur en aš fara yfir götuna ķ stórmarkašina žar. Varan  kemur daginn eftir og ekki dżrari heimsend.

Ég kaupi ķ vaxandi męli mķnar vörur til Ķslands į Amazon. Ég myndi kaupa nżlenduvörur ef žeir vęru ekki meš tiktśrur gagnvart sendingum til Ķslands, senda ekki English Muffins hingaš sem dęmi.

Styrmir Gunnarsson veltir žessu fyrir sér:

"Žaš er ekki nżtt aš veršlag sé hįtt į Ķslandi samanboriš viš önnur Evrópulönd. Ķ frétt ķ Morgunblašinu ķ dag segir aš žaš sé nś hęst.

Žannig hefur žaš veriš į okkar dögum og kannski öldum saman.

Žar er ekki bara kaupmönnum um aš kenna. Markašurinn er örsmįr og žess vegna er innkaupsverš tiltölulega hįtt. Flutningskostnašur er töluveršur og jafnframt er verulegur kostnašur fólginn ķ žvķ aš liggja hér meš miklar birgšir, sem hreyfast hęgt ķ sölu. Og samkeppni hefur veriš lķtil. Hin svonefndu "lögmįl markašarins" hafa tępast virkaš hér.

En veröldin er aš breytast. Gleraugu hafa alltaf veriš dżr hér. Nś er hęgt aš panta žau frį Hong Kong fyrir brot af žvķ verši, sem į žeim er hér. Hiš sama į viš um skó, sem kosta brot af žvķ, sem žeir kosta hér. Og žannig mętti lengi telja.

Netverzlun er aš breyta miklu. Og ekki ósennilegt aš verzlunum fari fękkandi vegna žess aš meš netverzlun byrja lögmįl markašarins aš virka. Hvaš veršur um allt žaš hśsnęši, sem lagt er undir verzlanir? 

Reyndar hafši Birgitta Jónsdóttir, fyrrum alžingismašur, orš į žvķ ķ ręšu į śtifundi į Austurvelli fyrir nokkrum vikum, aš munur į framfęrslukostnaši hér og annars stašar vęri minni en ętla mętti viš fyrstu sżn vegna žess aš kostnašur viš rafmagn og hita vęri miklu lęgri hér en hśn hefur bśiš ķ mörgum löndum vķša um heima."

Heimurinn og verslunin  er aš breytast.Žaš er svo margt aš gerast ķ heimsversluninni aš hérlendis veršur margt óžekkjanlegt innan tķšar eins og Styrmir bendir į.

Veršlagiš į Ķslandi lķka.


Nęsta sķša »

Höfundur

Halldór Jónsson
Halldór Jónsson

verkfræðingur, flugdellukall, tennis-og badmintonspilari

-ekki góður í neinu af þessu-

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (11.11.): 623
  • Sl. sólarhring: 741
  • Sl. viku: 5947
  • Frį upphafi: 2713672

Annaš

  • Innlit ķ dag: 517
  • Innlit sl. viku: 4607
  • Gestir ķ dag: 464
  • IP-tölur ķ dag: 435

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband