Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, maķ 2021

Minkur ķ hęsnahśsi

er umhverfisrįšeherra kommanna, Gušmundur Ingi Gušbrandsson, efsti mašur į lista žeirra ķ Kraganum sem fįir fagna.

Af bloggi Bjarna Jónssonar kemur žessi greining:

"

Žann 27. aprķl 2021 reit téšur Gušmundur Ingi grein ķ Morgunblašiš undir fyrirsögninni:

"Kyrrstašan hefur veriš rofin į kjörtķmabilinu".

 Af fyrirsögninni mętti ętla, aš mašurinn vęri framfarasinni, en framfarir ķ hans huga eru varla žaš, sem flestir kjósendur ķ Kraganum mundu kalla framfaramįl.  Hann įtti viš minnkun losunar gróšurhśsagasa, sem hann telur hafa markaš tķmamót įriš 2019:

 gęr greindi Umhverfisstofnun frį nżjum losunartölum, sem sżna, aš į milli įranna 2018 og 2019 dró śr losun gróšurhśsalofttegunda į beinni įbyrgš Ķslands um 2 %.  Žetta eru frįbęrar fréttir.  Samdrįttur frį įrinu 2005 er 8 %."

Litlu veršur vöggur feginn.  Vaxandi fjöldi rafmagnsbķla fer aš vigta inn til minni benzķn/dķsilolķunotkunar, en mest munar hér um fęrri feršamenn ķ kjölfar falls WOW-air, og žar af leišandi minni akstur į vegum śti. Žaš er varla tilefni til fagnašarlįta, žegar minni losun stafar af minni efnahagsumsvifum, minni atvinnu og minni hagvexti, en žar sannast enn andstaša vinstri gręnna viš hagvöxt.  Ef um žaš er val, er of langt gengiš ķ loftslagstrśbošinu aš fórna hagvexti fyrir minnkun losunar gróšurhśsalofttegunda, sem hvort eš er hefur engin įhrif į hlżnun andrśmslofts. 

"Ašgeršir ķ loftslagsmįlum eru stęrsta velferšar- og efnahagsmįliš į žessari öld.  Žęr eru grundvöllur fyrir žvķ aš geta rétt af misskiptingu og félagslegt óréttlęti ķ heiminum og stöšvaš ósjįlfbęra nżtingu aušlinda okkar." 

Ķ ķslenzku umhverfi virkar žessi texti mjög framandi og ankannalegur, og ķ alžjóšlegu samhengi orkar hann tvķmęlis.  Rįšherrann er žess vegna hér aš fiska ķ gruggugu vatni. Žetta er tilraun hans til aš skapa VG tilverugrundvöll, eftir aš stéttabarįttan varš sjįlfdauš meš yfirtöku heimspekinga, félagsfręšinga og žvķlķkra į vinstri hreyfingunni. Losun Ķslands hefur engin męlanleg įhrif į hlżnun jaršar, og megniš af išnašarlosuninni į Ķslandi veldur beinlķnis minni losun į heimsvķsu.

Losun landsins tengist hagkerfinu beint, svo aš valdbeiting rķkisins ķ anda rįšherrans til aš minnka hér išnašarlosun mundi koma Ķslendingum į vonarvöl og auka heimslosunina. 

Fyrir landsmenn er žess vegna engin vitglóra ķ žessum bošskapi rįšherrans. Žarna er um aš ręša nżju fötin keisarans.

Asķulönd hafa mörg hver rifiš sig upp śr sįrri fįtękt og til bjargįlna meš erlendum (mest vestręnum) fjįrfestingum, sem leitt hafa til rafvęšingar fjölmennra landa og žar af leišandi mikillar raforkunotkunar, og žetta višbótar rafmagn kemur aš mestu frį kolaverum og jaršgaskyntum orkuverum, en einnig frį stórum vatnsorkuverum og kjarnorkuverum. 

Ętlast Gušmundur Ingi til žess, aš žessar žjóšir gefi lifibrauš sitt upp į bįtinn ? 

Kķnverjar, svo aš dęmi sé tekiš, glķma viš hrošalega loft- og jaršvegsmengun af völdum stefnu sinnar, og žess vegna leita žeir rįša til aš snśa į braut orkuskiptanna.  Žeir hafa nś bęši fjįrhagslegt og tęknilegt bolmagn til žess, sem žeir höfšu ekki fyrir 30-40 įrum. 

Lķklega eru žeir aš žróa kjarnorkuver til aš leysa kolaverin af hólmi.  Žaš veršur ekki séš, aš nokkra skynsemi sé aš finna ķ tilvitnušum oršum ķslenzka umhverfisrįšherrans. Žau eru falsbošskapur. Žetta er marklaust pólitķskt kvak loftslagstrśboša meš engar haldgóšar lausnir fyrir hagsmuni alžżšu manna. 

"Markmiš Ķslands um samdrįtt ķ losun gróšurhśsalofttegunda voru um įramót uppfęrš śr 40 % samdrįtt til įrsins 2030  ķ 55 % samdrįtt. En viš žurfum aš stefna enn hęrra. 

Viš žurfum aš beita skattkerfinu ķ žįgu loftslagsins og hringrįsarhagkerfisins og sjį til žess, aš žaš verši aušveldara og ódżrara aš gera viš og nżta žaš, sem til er, heldur en aš kaupa nżtt.  

Viš žurfum sérstaka įętlun um vernd vķšerna, sem óvķša eru meiri en einmitt hér į Ķslandi.  Viš eigum aš vera fremst ķ žvķ aš vernda nįttśruna - verša žjóšgaršalandiš Ķsland.  Og, viš žurfum stefnu um verndarsvęši ķ hafi. 

Ķ rauninni mętti draga žetta saman ķ žessa setningu: Viš žurfum aš setja nįttśruna og loftslagiš ķ fyrsta sęti.  Į žvķ byggist velferš samfélags okkar til framtķšar.  Svo einfalt er žaš." 

Hér kennir żmissa grasa og ekki allra kręsilegra. 

Rįšherrann sżnir žarna, aš VG-rįšherrarnir, hann og forsętis, hafa algerlega tapaš įttum, žegar žau bleyttu į sér žumal, stungu honum upp ķ loftiš og fundu žannig, aš Ķslendingar gętu dregiš śr losun CO2 um 55 % frį losuninni 2005 fyrir įrslok 2030.  Žaš blasir viš, aš žetta veršur žolraun fyrir fjölskyldur og hagkerfiš ķ heild og nęst ekki įn žungbęrra žvingunarrįšstafana rķkisins. 

Įvinningurinn veršur enginn fyrir hitastig andrśmsloftsins.  Samt ógnar rįšherrann meš enn meiri samdrętti.  Er rįšherrum vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs skķtsama um lķfskjörin ķ landinu og skeyta ekki um annaš en aš baša sig ķ svišsljósinu meš rįšherrum annarra landa ?

Rįšherrann kemur žarna śt śr skįpnum meš žaš hugarfóstur sitt og VG "aš beita skattkerfinu ķ žįgu loftslagsins og hringrįsarhagkerfisins".  Žetta žżšir m.a. enn meiri hękkanir opinberra gjalda į benzķn og dķsilolķu og einhvers konar vörugjald į heimilistęki og ašrar fjįrfestingarvörur heimilanna, til aš heimilin eigi enn erfišara meš aš endurnżja tękjabśnaš sinn.  Stękkandi heimili žurfa aš stękka žvottavélar, ķsskįpa o.s.frv.  Hvaša heilvita mašur er tilbśinn aš taka žįtt ķ žessari gandreiš rįšherrans fyrir hégómleika vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs og ekkert annaš.  

Umhverfisrįšherrann vill "Žjóšgaršalandiš Ķsland".  Hvers vegna ķ ósköpunum ? Hugdetta rįšherrans um mišhįlendisžjóšgarš er allt of stórkarlaleg til aš vera fżsileg.  Fyrir hvern er įvinningurinn ?  Nįttśruna ?  Bśrókratana ? 

Hér er um aš ręša śtženslu rķkisbįknsins undir umsjón umhverfis- og aušlindarįšherra til aš takmarka mjög aršsama nżtingu žessa landsvęšis. Žaš er engin bošleg stefna um mišhįlendiš önnur en sś, sem tryggir įframhaldandi stjórnsżslu ašliggjandi sveitarfélaga og hófsama og sjįlfbęra nżtingu allra nįttśruaušlinda žjóšlendnanna ķ žįgu žjóšarinnar allrar. 

Rįšherrann opinberar mannfjandsamleg višhorf sķn meš žvķ aš skrifa, aš "viš žurfum aš setja nįttśruna og loftslagiš ķ fyrsta sęti".  Andstęš stefna viš žetta er aš setja fólkiš ķ fyrsta sęti. Stefna rįšherrans er aš hindra alla nżja nżtingu nįttśruaušęfa, sem žó er žjóšinni til hagsbóta, og skattleggja almenning ķ drep ķ nafni loftslagsgušsins, sem hann tilbišur.  Rįšherrann bošar helsi og afturhald.  Valkosturinn viš stefnu žessa rįšherra er frelsi og framfarir.  "Svo einfalt er žaš."  

Umhverfisfasismi žessa rįšherra er meš endemum.Vonandi veršur bundinn endir į įhrif hans ķ nęstu kosningum. Allt sem hann bošar er aukin skattfrekja sem hann ętlar aš nota ķ hernaši sķnum gegn fólki og lķfskjörum ķ landinu.

Efnahagslķfiš gengur į jaršefnaeldsneyti hvort sem okkur lķkar betur eša verr. Įn žess sveltur mannkyniš.

Allt CO2 kjaftęšiš er byggt į sandi og hefur engin įhrif į heimsvķsu. Enda er hamfarhlżunin ósannaš kjaftęši fjörtķužśsund fķflanna ķ Parķs meš Grétu Thunberg og skįlkinn Al Gore ķ hįsęti. Žessi Gušmundur Ingi Gušbrandsson er óvinur almennra Ķslendinga og sannur minkur ķ hęnsnahśsi lķfskjara žeirra.


Borgarlķnubulliš

enn į feršinni.

Ekkert viršist geta komiš vitinu fyrir Borgarstjórnarameirihlutann ķ Reykjavķk varšandi žrįhyggjuna um dżrustu gerš mišlęgs lestakerfis į žröngum götum höfušborgarsvęšisins. Og meirihlutar ķ sveitarstjórnum nįgrannabyggša viršast hafa veriš heilažvegnar žar sem ekki heyrist hósti né stuna ķ ašrar įttir en hallelśja.

ĮS hefur reynt aš benda į ódżrari leišir sem eru léttvagnakerfi sem aka meš annarri umferš. Sömuleišis hefur lķklega enginn séš fyrir žį sprengingu sem oršin er ķ rafskśtuumferšinni. En hśn er algerlega ótrśleg og hefur bersżnilega gjörbylt samgöngum į svęšinu. 

Mašur horfir į stórkostlega strętisvagna aka tóma um göturnar mešan fólk brunar ferša sinn į rafskśtunum sem er hęgt aš leigja į hverri götu og skilja eftir žar sem manni hentar. Af hverju į fólk ekki aš fį aš taka žęr meš sér ķ strętó?

Jónas Elķasson prófessor hefur lįtiš žessi mįl sig varša:

"Faghópur Įhugafólks um samgöngur fyrir alla, ĮS, hefur skilaš inn athugasemdum viš frumdragaskżrslu 1. įfanga borgarlķnu, sjį samgongurfyriralla.com. Aš sś „žunga“ śtgįfa af borgarlķnu sem žar er śtfęrš skuli fį falleinkunn kemur sjįlfsagt engum į óvart. Žar meš er ĮS žó ekki aš leggja dóm į žaš samgöngukerfi sem skżrslan bošar. Tillaga ĮS um létta borgarlķnu gengur vel aš merkja śt į sama samgöngukerfi og žunga borgarlķnan, bara ķ annarri og mun hagkvęmari śtfęrslu. Kostnašarsamanburšur er žvķ aušveldur.

Žunga lķnan og hin létta, samgöngukerfiš

Hagkvęmast vęri aš byrja innleišingu į žungu lķnunni į nżjum umhverfisvęnum vögnum og upphitušum bišskżlum, en svo er ekki. Stefnt er aš žvķ aš byrja į framkvęmdum viš mišjusettar sérakreinar fyrir strętó. Žvķ nęst eiga aš koma heilar rašir af blómakerum, göngustķgum og hjólastķgum og sķšan akbrautir fyrir bķla ķ žaš rżmi sem žį er eftir. Skżringarmynd af žessu ķ frumdragaskżrslunni er tekin śr gamalli skżrslu frį borgaryfirvöldum ķ Žrįndheimi, en žar var žessu fyrirkomulagi hafnaš fyrir um įratug. Ķ stašinn var byggt kerfi af žremur lķnum sem teknar voru ķ notkun įriš 2019, svipašar léttu borgarlķnunni sem ĮS hefur lagt til, meš bišstöšvum og sérakreinum į hęgri kanti akbrauta.

Hlišstęš framkvęmd hér heima vęri aš endurnżja vagnakost og bišskżli lķnu 1 (Hafnarfjöršur). Ķ staš žess er žunga lķnan lota 1 lįtin fara eftir nżrri einkabrś strętós yfir Fossvog. Viš žaš sparast einhverjar mķnśtur ķ feršatķma žar sem hin nżja lota 1 žarf jś ekki aš krękja fyrir Öskjuhlķšina eins og gamla lķna 1 žarf aš gera. Žetta telja menn sķšan sérstaka sönnun fyrir gęšum borgarlķnunnar ķ hraša og tķmasparnaši. Hiš rétta er aš hśn fer į nįkvęmlega sama hraša og gamli góši strętó.

Žunga lķnan og hin létta, kostnašurinn

Žessar sérstöku akreinar fyrir strętó eiga aš vera śr raušu asfalti, eins konar raušur dregill śr 300.000 fermetrum af litušu asfalti. Tališ er aš sś framkvęmd kosti um 1,2 ma.kr. į km, sem gerir alls 40- 80 ma.kr., allt eftir žvķ hve langur rauši dregillinn veršur, en žaš hefur ekki komiš fram enn. Erlendis er tališ betra fyrir strętó aš sérrżmi hans sé ķ mišjunni aš öšru óbreyttu.

Ķ Reykjavķk eru ašstęšur meš žvķ móti aš žaš veršur bókstaflega aš troša žessum rauša dregli ķ gegnum hiš tiltöluleg žrönga gatnakerfi. Žetta veršur žvķ til žess eins aš gera vonda umferšarhnśta enn verri. Aš gera léttu lķnuna og spara 40-80 ma.kr. er žvķ hreinn hagnašur, sem annars fęri ķ žaš aš gera almennt umferšarįstand lakara en nś er. Ef stjórnmįlamenn geta lokaš umręšunni um borgarlķnuna (t.d. fjįrlagaumręšunni ķ haust) įn žess aš minnast į žetta, žį er žaš ekkert minna en kraftaverk. Skoraš er į stjórnmįlamenn aš hlżša nś rödd skynseminnar ķ žessu mįli, en ekki gefast upp og lįta žegar geršar skyssur hafa sinn gang.

Hér er 100 sinnum meira ķ hśfi en bragginn ķ Nauthólsvķkinni.

Framhald eftir 1. lotu

Skemmst er frį žvķ aš segja aš allt er į huldu um framhaldiš. Fjįrmögnun viršist ekki nį nema til žeirra 25,9 ma.kr. sem 1. lota į aš kosta. Ljóst er aš rauši dregillinn veršur erfiš vegagerš, svona alveg ķ mišri götu, og hętt er viš aš rķkisframlagiš verši fljótlega uppuriš. Mišaš viš forsendur er erfitt aš sjį aš hann verši lengri en 30 km og nįnast engar lķkur eru į aš eitthvert fjįrmagn verši eftir fyrir marktękar endurbętur į samgöngukerfinu sjįlfu (nżir vagnar, bišskżli eša hrašlķnur).

Žessi staša mun skapa grķšarlegan žrżsting į rķkissjóš um aš leggja fram nżtt fé ķ milljaršatugum svo aš haldiš verši įfram. Reykjavķkurborg situr föst ķ skuldasśpu eilķfšarinnar og getur ekkert fé lagt fram, bara hjalaš. Fjįrmįlarįšherra hefur lżst žvķ yfir aš meira fé komi ekki śr rķkissjóši ķ borgarlķnu. Verša beinin nógu sterk ķ rķkisstjórninni til aš standa viš žį yfirlżsingu, meš samgöngukerfi höfušborgarsvęšisins hįlflamaš śt af vanfjįrmögnušum vegaframkvęmdum viš rauša dregilinn?

Višbrögš viš tillögum ĮS og eftirfylgni

ĮS hefur fengiš jįvęš višbrögš, mikil og sterk, viš tillögum sķnum mešal fólks. Morgunblašiš hefur sinnt mįlinu af mikill fagmennsku og žar af leišandi veriš ašalvettvangur skrifa mešlima ĮS til aš śtskżra sķnar tillögur. Męlirinn į višbrögš stjórnmįlamanna stendur hins vegar į nślli, meš einstaka jįkvęšum undantekningum žó.

En nś žarf aš hrökkva eša stökkva. Ķ tillögum ĮS felst 40 ma.kr. sparnašur frį nśverandi įętlunum. Fyrir žaš fjįrmagn mį ķ stašinn rįšast ķ ašrar framkvęmdir sem raunverulega greiša fyrir allri umferš. Ķ žeirri stöšu er rauši dregillinn óžarfur. Žegar umferš hefur aukist getur žörf fyrir hann skapast, svo aš taka hann śt śr framkvęmdaįętlun nśna mį lķta į sem frestun. Žetta ętti Reykjavķkurborg aš geta sętt sig viš įtakalaust og rķki og sveitarfélögin į höfušborgarsvęšinu aš geta sameinast um."

Hver mešalsnotur mašur sem kęmi frį tunglinu myndi getaš skiliš röksemdir ĮS fyrir ódżrari śtfęrslu borgarlķnukerfis sem er ķ rauninni oršiš śrelt įšur en žaš er byggt. 85 % Borgarbśa hefur žegar vališ einkabķlinn, Dagur B. Eggertsson meštalinn, sem sinn samgöngumįta.

Unglingarnir eru komnir į rafskśturnar sem fara žangaš beint sem žeir ętla aš fara, ekki milli  óhentugra stoppistöšva almenningssamgangna og bķllauss lķfstķls.  

Borgarlķnubulliš brunar hinsvegar įfram óstöšvandi.


Vilhjįlmur Bjarnason enn į ferš

meš grein um alžjóšasamstarf Ķslendinga. Sem er žörf upprifjun frį fyrstu dögum sjįlfstęšis žjóšarinnar žegar okkur er bošiš sęti sem žjóš mešal žjóša.Er ekki aš efa aš žar hafa Bandrķkjamenn leikiš stórt hlutverk og samskipti Thors Ó Thors viš stjórnvöld vestan hafs hafa veriš įhrifamikil svipaš og samskiptum Mörtu og Roosewelts var lżst ķ žįttaröšinni sem viš sįum ķ sjónvarpinu.

En žessi grein Vilhjįlms getur bošaš nokkur pólitķsk tķšindi žar sem nokkrir afgerandi vindar blįsa žar.

Vilhjįlmur segir:

" Žaš er fróšlegt aš fylgjast meš vefsķšum fróšleiksmanna ķ flugmįlum. Vissulega er efniš į vefsķšum um fróšleiksmola lķtt skipulegt. Ef fróšleiksmolar um flugmįl vęru flugvélar, žį hefši örugglega oft oršiš įrekstur ķ lofti. Žaš segir alls ekki aš fróšleiksmolarnir séu leišinlegir, sķšur en svo.

Fróšleiksmolar eru skemmtileg upprifjun um atburši sem margir hafa upplifaš. Eins og hjį ForrestGump; „ég var žar“.

Flug į Ķslandi

Fyrst var flogiš į Ķslandi įriš 1919. Sennilega eru um 25 Ķslendingar enn į lķfi frį žvķ fyrst var flogiš hinn 3. september 1919. Žau muna ekkert eftir fyrsta fluginu. Tengdamóšir mķn er tveimur dögum yngri en fyrsta flug į Ķslandi!

Fyrsta Flugfélag Ķslands var stofnaš ķ mars 1919.

Fyrst var flogiš til Ķslands 2. įgśst 1924. Fyrsti „alžjóšaflugvöllurinn“ var į Hornafirši. Ekki er vķst aš nokkurn mann į Hornafirši hafi grunaš aš flogiš yrši 100 sinnum į dag til og frį landinu 100 įrum sķšar.

15 įrum eftir fyrsta flug til Ķslands segir ķ dagblašinu Vķsi: „Menn geršu sér žį vonir um aš žess mundi skamt (sic) aš bķša aš reglubundnar flugferšir myndu komast, milli Amerķku og Evrópu, um Ķsland, en žęr vonir hafa ekki ręst.“

Žetta reglubundna flug um Ķsland hófst įriš 1953 meš flugi um Ķsland frį Lśxemborg til New York, en óreglubundiš flug hófst fljótlega eftir strķš. Žaš er eftirtektarvert aš lesa Vķsi frį 1939 um vęntingar ķ samgöngum. Vissulega ręttust vęntingar, žótt biš yrši. Žess er getiš ķ žessari grein ķ Vķsi, aš reglubundiš póstflug yfir Atlantshaf hafi veriš stundaš į įrinu 1939.

Alžjóšleg regluvęšing viš lok sķšari heimsstyrjaldarinnar

Žaš er fróšlegt aš horfa til žįtttöku Bandarķkjanna ķ sķšari heimsstyrjöldinni. Meš herverndarsamningi viš Ķsland og meš įrįs Japana į Perluhöfn į Havaķ var Bandarķkjunum ekki lengur til setunnar bošiš meš „hlutleysi“. Bandarķkin tóku fullan žįtt ķ styrjöldinni į tvennum vķgstöšvum; ķ Evrópu og į Kyrrahafssvęšinu.

En žįtttakan til aš lįta kné fylgja varš ekki nišurstašan. Stjórnvöld ķ Bandarķkjunum voru tilbśin meš marghįttaša samninga og alžjóšastofnanir til samvinnu milli žjóša til aš tryggja friš.

Ašild aš sįttmįlum og stofnunum var frjįls fyrir allar žjóšir. Žó var žaš skilyrši sett til žįtttöku ķ stofnun Sameinušu žjóšanna, aš stofnžjóšir lżstu yfir strķši į hendur öxulveldunum, Žżskalandi, Ķtalķu og Japan.

Skilyršum sem Ķsland setti fyrir žįtttöku sinni, sem vopnlaus žjóš, var synjaš aš sinni. Ķsland geršist žó ašili aš Sameinušu žjóšunum įriš 1946, enda ašstęšur ašrar.

Alžjóšaflugmįlastofnunin

Žegar Bandarķkin létu af einangrunarstefnu sinni hófu stjórnvöld žar ķ landi aš regluvęša heimsbyggšina. Žannig uršu til Matvęla- og landbśnašarstofnunin (FAO), Alžjóšavinnumįlastofnunin (ILO), Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn (IMF) og Alžjóšabankinn til endurreisnar og uppbyggingar mešal žeirra stofnana sem fylgdu stofnun Sameinušu žjóšanna, auk Alžjóšaflugmįlastofnunarinnar.

Žįtttaka Ķslands į alžjóšaflugmįlarįšstefnunni ķ Chicago ķ nóvember og desember 1944 er um margt merkileg. Ekki sķst fyrir žęr sakir aš flugmįl skiptu litlu mįli į Ķslandi, en vęntingar voru miklar. Nęgir žar aš nefna skrif ķ Vķsi mįnuši fyrir upphaf sķšari heimsstyrjaldarinnar.

Žaš sem er merkilegt viš žįtttökuna į rįšstefnunni er mešal annars žaš aš flug į Ķslandi skipti ekki mįli. Ķ gildi voru um 25 flugskķrteini. Tvö flugfélög voru starfandi og įttu žau ķ miklu basli. Frumkvöšlarnir ķ ķslenskum flugmįlum voru allt frį žvķ aš vera baldnir strįkar yfir ķ aš vera mįlfręšiprófessorar.

Tilgįta mķn um žįtttökuna er ekki sś aš draumarugl og framsżni, eša mikilvęgi flugs, ķ ķslensku samfélagi hafi rįšiš.

Tilgįta mķn er sś aš Ķslandi baušst aš sitja til boršs meš stóržjóšum aš ręša alvarlegt mįlefni. Vissulega höfšu lög um loftferšir veriš samžykkt į Alžingi 1929. Žaš aš vera žjóš mešal žjóša var višurkenning annarra žjóša į lżšveldisstofnun fyrr į žessu sama įri, 1944.

Nżsköpun og stķlbrot

Hafi žįtttakan į rįšstefnunni veriš framsżni, žį var žaš stķlbrot į žeirri nżsköpun sem žįverandi rķkisstjórn var kennd viš, en nżsköpun hennar var aš endurtaka fortķšina. Sś nżsköpun varš engin endurlausn sįlarinnar.

Réttarheimildir flugréttarins eru einkum sóttar ķ fjölžjóšlega sįttmįla; tvķhliša samninga; landsrétt; samninga milli rķkja og flugfélaga; samninga milli flugfélaga og grundvallarreglur ķ alžjóšarétti. Frumheimild flugréttarins er aš finna ķ „Samžykkt um alžjóšaflugmįl frį 1944“ (ICAO Convention), en hśn var undirrituš af Ķslands hįlfu 7. desember 1944. Samžykktin var fullgilt af Ķslandi į Alžingi 21. mars 1947 og gekk ķ gildi hvaš Ķsland varšaši 20. aprķl 1947.

Reglur, öryggiskröfur og stašlar ķ flugmįlum

Żmsir halda žvķ fram aš žįtttaka žjóša ķ alžjóšasamstarfi sé afsal į fullveldisrétti. Žaš er ekki afsal ķ žeim skilningi aš žįtttakan er frjįls og valkvęš.

Alžjóšaflugmįlastofnunin hefur samžykkt og gefiš śt 18 višauka, sem margir hafa veriš žżddir į ķslensku, og innihald žeirra hefur lagagildi hér į landi annašhvort meš oršréttri žżšingu eša efni žeirra er fólgiš ķ lögum eša reglum um flugmįl, enda er žaš skylda ašildarrķkja ICAO aš gera stašla aš lögum ķ sķnu heimalandi eša lįta ella skrį sérstöšu ķ bókum ICAO.

Ekki hefur nįšst aš žżša og lögtaka allar breytingar į višaukum, en alžjóšaflug kann aš verša erfitt ef ekki er fylgt alžjóšlegum flugreglum.

Eins og fyrr segir eru fjölžjóšlegir samningar meginréttarheimildir flugréttarins. Žeir munu nś vera um 50 talsins og er Ķsland ašili aš um 15 fjölžjóšlegum samningum er varša flugmįl.

Žį er rétt aš geta GATS (General Agreement on Trade in Services) er undirritašur var ķ Marrakesh 15. aprķl 1994 en ķ honum er fjallaš um višskiptafrelsi m.a. ķ alžjóšaflugi. Aš auki hefur Ķsland gert mjög marga tvķhliša samninga um loftferšir viš ašrar žjóšir, žar sem fjallaš er um lendingarétt og yfirflug.

Įn fullveldis og atkvęšisréttar

Ķsland er meš ašild, įn atkvęšisréttar, aš Evrópsku flugöryggisstofnuninni (European Union Aviation Safety Agency, EASA). Atkvęšisréttur skiptir litlu mįli žar sem atkvęšagreišslur eru fįtķšar.

Žessi žįtttaka hefur skipt höfušmįli varšandi tegundavišurkenningar ķ alvarlegu borgaralegu flugi. Žannig er žaš EASA sem heimilar flug Boeing 737 MAX og AIRBUS 321XLR ķ ašildarlöndum.

Į sama hįtt mį segja aš fullveldisafsal felist ķ žįtttöku Ķslands ķ Evrópsku lyfjastofnuninni, sem gefur śt markašsleyfi fyrir lyf og bóluefni ķ Evrópu.

Mikilvęgi flugs

Flug og flugžjónusta skiptir verulegu mįli ķ ķslensku efnahagslķfi. Sennilega er flug og flugžjónusta um 4-5% af landsframleišslu. Hlutur Icelandair eins er um 3,5% af landsframleišslu ķ góšu įri.

Stoltiš aš vera žjóš mešal žjóša įriš 1944 varš aš framsżni ķ samfélagi nśtķmans."

Mér finnst mįlflutningurinn hjį Vilhjįlmi Bjarnasyni vera farinn aš nįlgast hęttulega mikiš tugguna hjį Žorgerši Katrķnu um aš vera viš boršiš įn atkvęšisréttar.Žaš yfirfęrir hśn į ESB. 

Ég ętla aš segja žaš hreint śt aš ég get ekki séš samfellu ķ alžjóšlegu samstarfi innan žeirra stofnana sem Vilhjįlmur telur upp og Evrópusambandsašild sem Žorgeršur stefnir aš.

Ašild aš 27 tollabandalagi og rķkjasambandi ESB er allt önnur heldur en samstarf innan naušsynlegra alžjóšastofnanna žar sem Bandarķkjamenn eru yfirleitt fremstir mešal jafningja eins og ķ NATO en ekki Ursula von der Layen meš Evrópuherinn ķ Brussel.

Žar er ašeins um ašlögun aš öšrum aš ręša en ekki samstarf.

Atkvęšisrétturinn er svo lķtill ķ innri mįlum ESB aš hann telur varla. Mörg hagfręšileg rök hnķga aš žvķ aš viš eigum ekkert erindi ķ efnahagssamstarf innan Evrusvęšisins fremur en į dollarasvęšinu. Aš okkar efnahagur sveiflast ekki ķ takt viš Evrópu er margžekkt mįl.

Vilhjįlmur er hugsanlega aš stefna aš žingmennsku fyrir Višreisn en ekki Sjįlfstęšisflokkinn enda lķklega litlir kęrleikar milli hans og formannsins eftir žaš sem į undan er gengiš.

En ég ętla ekki aš styšja Vilhjįlm Bjarnason ķ slķkri barįttu. Svo sannfęršur er ég um aš innganga Ķslands ķ skipulagsvanskapaš tollabandalag landluktra Evrópužjóša sé fullveldisframsal og samsęri gegn restinni af veröldinni meš Bandarķkjunum  aš žangaš fer ég aldrei meš Vilhjįlmi né öšrum.

Vilhjįlmur veršu aš gera upp viš sig hvert hann stefnir ekki seinna en strax. 


Litlu ljótu flokkarnir

ętla sér aš fela valdaklķkunum sķnum ķ bakherbergjunum aš raša upp frambošslistum sķnum fyrir saušina aš kjósa.

Vonandi dettur Sjįlfstęšisflokknum ekki ķ hug annaš en aš fela kjósendunum aš velja į frambošslistana og forystunni aš stilla sig um aš fitla viš listana eftir į.

Lįtum litlu ljótu flokkana eina um aš tślka sķnar ógęfulegu hugmyndir um lżšręši. 


Lygalaupur

er Žórdķs Lóa formašur Borgarrįšs.

Hśn birtir lygar sķnar ķ Fréttablašinu  ķ dag.

"Įrsreikningur Reykjavķkurborgar liggur nś fyrir. Sķšasta įr fór ekki, hjį neinu okkar, eins og viš höfšum ętlaš ķ upphafi įrs. Faraldurinn sį til žess. Žaš įtti viš įętlanir Reykjavķkurborgar eins og annarra.

Greitt śtsvar var 2,6 ma. kr. minni en reiknaš hafši veriš meš, vegna žess aš žvķ mišur jókst atvinnuleysi verulega ķ Reykjavķk.

Ašrar tekjur voru 4 ma. kr. undir įętlun.

Śtgjöldin jukust hins vegar žvķ žaš žurfti aš bregšast hratt viš til aš tryggja naušsynlega žjónustu, žrįtt fyrir sóttvarnatakmarkanir. Vķša žurfti lķka aš auka viš žjónustu, eins og viš barnavernd. Fjįrheimildir sviša borgarinnar jukust um 2,3 ma. kr. į įrinu, bara til aš bregšast viš COVID og žvķ įstandi sem žaš skapaši.

Fyrir įri sķšan stóš borgarrįš allt, žvert į flokka, saman aš žvķ aš vilja ašstoša heimilin og fyrirtękin ķ Reykjavķk į erfišum tķmum. Viš ķ meirihlutanum settum okkur žį stefnu viš fjįrhagsįętlun žessa įrs aš gefa ķ viš naušsynlegar framkvęmdir og taka stór gręn skref til framtķšar.

Mešvituš įkvöršun aš verja störf

Viš tókum mešvitaša įkvöršun um aš standa vörš um störfin. Žaš var ekki valkostur ķ okkar huga aš auka viš atvinnuleysi ķ borginni meš žvķ aš segja upp fjölda starfsmann

 

Į sķšasta įri var launakostnašur 60% rekstrartekna borgarinnar. Nišurskuršur til aš męta minni tekjum hefši žvķ alltaf žżtt uppsagnir. Ķ upphaf i įrsins 2020 voru 3.500 einstaklingar atvinnulausir ķ Reykjavķk. Ķ lok įrsins hafši sį fjöldi rśmlega tvöfaldast og var 8.600. Reykvķkingum sem žiggja fjįrhagsašstoš hefur fjölgaš um 200 frį žvķ į sama tķma į sķšasta įri. Viš žennan vanda vildi meirihlutinn ķ Reykjavķk ekki bęta, enda vęri žaš žvert į allar efnahagslegar rįšleggingar.

Starfsmönnum Reykjavķkurborgar fjölgaši um 5%, alls um 348.

Viš bęttum viš 190 starfsmönnum į velferšarsviši, viš žjónustu viš borgarbśa. Žį fjölgaši starfsmönnum ķ skólum, leikskólum og ķ frķstund um 134, viš žjónustu viš börnin.

Viš höfum burši til aš örva atvinnulķfiš

Viš fórum lķka ķ įtak til aš fjölga tķmabundnum störfum hjį borginni. Sumarstörfum var fjölgaš um 600 til aš koma til móts viš erfišleika stśdenta viš aš fį sumarstörf. Viš höfum sett į fót vinnutorg til aš ašstoša Reykvķkinga sem eru įn atvinnu. Viš höfum sett kraft ķ aš fjölga verkefnum hjį borginni sem krefjast žjónustu sem borgin kaupir af fyrirtękjum og einkaašilum. Reykjavķkurborg er öflugt sveitarfélag sem hefur góša burši til aš auka viš fjįrfestingar og örva atvinnulķfiš. Ef litiš er til grunnreksturs sveitarfélagsins og fyrirtęki undanskilin, hefur Reykjavķkurborg lęgsta skuldahlutfall sveitarfélaga į höfušborgarsvęšinu. Žvķ getum viš stašiš hér keik meš fólki og fyrirtękjum ķ borginni. Veitt stušning žegar į žarf aš halda og stašiš viš įętlanir um hvernig viš ętlum aš vaxa śt śr kófinu."

Hér er logiš į ósvķfinn hįtt um žaš aš tekjur Reykjavķkurborgar hafi dregist saman. Śtgjöldin hafa žanist śt sem veldur skuldasöfnun Borgarinnar.

Žaš žarf aš fara aftur til velmektardaga Ingibjargar Sólrśnar Gķsladóttur til aš finna jafningja Žórdķsar Lóu ķ ósķfnum lygum sem sagši hiklaust svart hvķtt ef henni bauš svo viš aš horfa.

Eyžór Arnalds birtir sannleikann ķ grein ķ sama blaši:

"Borgarstjórinn heldur žvķ fram aš hröš kólnun ķ hagkerfinu į fyrri hluta įrsins hafi leitt til lękkunar tekna.

Stašreyndin er sś aš tekjur Reykjavķkurborgar hękkušu um 6 milljarša į sķšasta įri, žrįtt fyrir allt. Reykjavķkurborg er meš skatta ķ botni og glķmir ekki viš tekjuvanda. Vandi borgarinnar er śtgjaldavandi sem ekki sér fyrir endann į.

Af fjórum stęrstu sveitarfélögunum į höfušborgarsvęšinu er ašeins eitt žeirra rekiš meš tapi; Reykjavķkurborg.

Töldu feršamenn til śtgjalda

Ķ upphafi sķšasta įrs lét borgarstjórnarmeirihlutinn reikna fyrir sig kostnaš vegna komu erlendra feršamanna. Eins og almenn skynsemi segir okkur, var mikill įbati af feršažjónustunni fyrir landsmenn alla. Ekki sķst Reykjavķkurborg. En stundum er almenn skynsemi ekki almenn.

Samkvęmt minnisblaši taldist borgin tapa įtta milljöršum į įri af komu feršamanna. Mišaš viš žetta ętti aš vera verulegur hagnašur af žvķ aš feršamenn vęru ekki lengur aš koma til okkar. Lķsa ķ Undralandi hvaš?

112 milljónir į dag

Heildarskuldir Reykjavķkurborgar eru nś 386 milljaršar og hafa aldrei veriš hęrri. Skuldir borgarinnar jukust um 41 milljarš króna į sķšasta įri, eša sem nemur 3.400 milljónum ķ hverjum mįnuši. Žetta samsvarar 112 milljónum į degi hverjum. Alla daga įrsins.

Ķ upphafi kjörtķmabilsins var uppgreišslutķmi skulda 6 įr og hefur hann nś tvöfaldast į tveimur įrum žrįtt fyrir stórauknar tekjur. Žetta dęmi sżnir glöggt aš nśverandi meirihlutasamstarf fjögurra flokka kostar sitt. Reikningurinn er kominn og hann er hįr. Hlutverk borgarinnar er ašeins eitt. Žaš er aš žjóna ķbśunum. Eyša ekki um efni fram og forgangsraša fjįrmunum.

Žaš er lķkt og meirihlutinn hafi misst veršskyniš. Nś į aš fjįrfesta ķ malbikunarstöš. Og setja 4.500 milljónir ķ aš gera breytingar į Grófarhśsinu viš Tryggvagötu. Vęri ekki nęr aš létta byršar fólksins ķ borginni og žrengja ekki aš rekstri fyrirtękja og feršum fólks?"

Žaš veršur meš ólķkindum ef reykvķskir kjósendur lįta svona ómerkilegan lygara eins og žessa Žórdķsi Lóu Žórhallsdóttur villa sér sżn.

 


Mesti valdamašur allra tķma

xiEr lķklega žessi mašur. Xi Jingping.

Hann hefur algert vald yfir stęrstu žjóš veraldar og viršist vera óskorašur alvaldur hennar.

Öll Vesturlönd skjįlfa fyrir žessum manni og yfirburšuma hans sem leištoga og hugsjónabrands.

Hugmyndir hans um forystuhlutverk Kķna ķ heimsmįlum eru vel žekktar žó aš viš gerum lķtiš meš aš taka žęr alvarlega.

 

Xi stefnir ótraušur aš žvķ aš Kķna verši sem allra mįttugast į heimsvķsu. Til žess stjórnar hann öllu afli žessa mikla veldis sem hefur lengri reynslu ķ stjórnun og stjórnmįlaheimspeki en nokkur önnur žjóš ķ heiminum.Žaš er ašeins einn galli į uppsetningunni aš žjóšin er svo fjölmenn og žéttbżl aš žaš er aušvelt aš drepa hana meš einu kjarnorkuhöggi.

En svo veršur ólķklega. Į mešan teflir žessi snillingur į móti öllum sterkustu valdaskįkmönnum  heimsins og viršist hafa betur vķšast hvar. En Kķnverjar eru žolinmóšir og lįt sig aldrei muna um aš bķša fęris. Gangi kapallinn ekki upp ķ dag žį reyna žeir aftur į morgun žvķ žeir vita aš dropinn holar steininn og kunna aš bķša.

Aš nį žessum völdum til sķn og halda žeim er ašeins į fęri mesta manns allra tķma.

 


Hįskalegar hugmyndir

eru uppi fyrir skattgreišendur um Kolefnisnišurdęlingu ķ Straumsvķk.Allt til aš lękka CO2 ķ andrśmsloftinu śr 0.03!

Allir vita aš mannkyniš myndi svelta ķ hel ef ekki vęri fyrir brennslu jaršefnaeldsneytis. Barįttan gegn žķ er ķ besta falli algerlega óraunhęf nema aš samrunaferliš nįist beislaš. Mannkyniš getur ekki setiš uppi orkulaust įn olķu og gass.Allt annaš er įbyrgšarlaus įróšur hvaš sem hin fjörtķužśsund fķfl sögšu ķ Parķs. 

Žar į aš skapa 600 rķksstörf meš tugmilljarša kostnaši viš aš dęla nišur kolefni uppleystu ķ vatni ķ mörgum Gullfossamęlikvöršum til aaš žjóna Grétu Thunberg og sértrśarhópum.

Skśli Jóhannsson  verkfręšingur tekur žetta til athugunar ķ Morgunblašinu ķ dag:

 

skulico2

 

"Įriš 2021 er śtblįstur kolefnis ķ orkutengdri starfsemi į heimsvķsu talinn verša 35 gķgatonn/įri, ašallega vegna raforkuframleišslu.

Ķ Morgunblašsgreininni „Coda Terminal – Ķsland frumkvöšull ķ kolefnisförgun į stórum skala“ eftir Bjarna Bjarnason og Eddu Sif Pind Aradóttur 26.4. 2021 fjalla žau um einn žįtt ķ lausn žessa vandamįls, sem felst ķ aš flytja affallskolefni til Ķslands frį išnašarkjörnum Vesturlanda og farga meš žvķ aš dęla žvķ nišur ķ berggrunn viš Straumsvķk og lįta steingerast žar ķ holrżmi ķ ķslensku gosbasalti.

Ķ žeim tilgangi hefur fyrirtękjasamstęšan Orkuveita Reykjavķkur / ON Orka nįttśrunnar / Carbfix stofnaš hiš nżja fyrirtęki Coda Terminal.

Loftslagsmarkmiš

 

Bjarni og Edda Sif segja:„Loftslagsmarkmiš munu ekki nįst nema meš kolefnisföngun og -förgun į grķšarstórum skala. Įętlanir gera rįš fyrir aš farga žurfi um 120 milljöršum tonna af koldķoxķši (CO2) į heimsvķsu til įrsins 2060 meš nišurdęlingu ķ berglög.“ Žetta gerir aš mešaltali į nęstu 40 įrum um 3 gķgatonn/įri eša 3.000 megatonn/įri, sem er ašeins 0,086% af heimslosun CO2 ķ orkutengdum išnaši. Ekki kemur fram ķ greininni hvašan upplżsingar um žetta hlutfall kemur eša hvort žetta er prķvatskošun Bjarna og Eddu Sifjar.

Carbfix

Fyrirtękiš Carbfix įformar aš farga viš Straumsvķk 3 megatonnum/ įri af CO2. Mér er ekki ljóst hverjir eru eigendur Carbfix ķ dag, en af žvķ sem mašur heyrir žį streyma viljugir fjįrfestar inn. Ekki er heldur vitaš hvort žeir hér į landi, sem eru yfirleitt į móti afskiptum erlendra fjįrfesta af ķslenskum orkumįlum, muni lįta til sķn taka į nęstunni til aš stöšva „žennan ósóma“. Vonandi ekki. Einhvers stašar ķ gögnum Carbfix sį ég aš žaš žyrfti 25 rśmmeta af vatni į móti hverju tonni af CO2 til aš mixa „sodastream“-blöndunina fyrir nišurdęlingu. Žetta gęti žį žżtt aš nišurdęlingin žyrfti aš vera 2,4 m3/sek. sem vęri žį ķ gangi allt įriš. Ég veit ekki hvaš hver nišurdęlingarhola afkastar en segjum sem svo aš afköstin séu 20 lķtrar/sek., žį žyrfti 119 borholur og hver borhola aš vera 500 metra djśp aš sögn, sem eru skaplegar og višrįšanlegar ašstęšur. Vafalaust vęri hęgt aš auka nišurdęlinguna meš dęlum og žį mundi naušsynlegum borholum fękka. Samkvęmt hugmyndum Bjarna og Eddu Sifjar er nišurdęlingaržörfin į heimsskala 3.000 megatonn CO2/įri eša 1.000 sinnum meiri en įform Coda Terminal. Žetta žżšir nišurdęlingu upp į 2.400 m3/sek. sem er 24 sinnum mešalrennsli Gullfoss (100 m3/sek.) eša 42 sinnum meira en įformuš nišurdęling viš Straumsvķk. Ég nefni žetta hér žvķ rętt er um rennsli Gullfoss ķ tķttnefndri grein.

Kostnašarįętlun

Kostnašarįętlun Carbfix hefur bara veriš birt sem ein tala, 35 milljaršar ķslenskra króna eša 270 milljónir bandarķkjadollara (MUSD), og er žaš, aš žvķ er mér skilst, einungis fyrir ašstöšu į landi viš Straumsvķk. Fróšlegt vęri aš fį aš sjį nįkvęmari sundurlišun, t.d. hvort borkostnašur er žar inni ķ myndinni og hvaš gert er rįš fyrir mörgum nišurdęlingarholum. Meš 6% reiknivöxtum og meš kostnaši fyrir rekstur og višhald sem nemur 5% af stofnkostnaši į įri mį įętla aš kostnašur verši 35 MUSD/ įri. Meš förgun upp į 3 CO2- megatonn/įri mundi žaš žżša 12 USD/CO2-tonn. Žetta er žó of žröngt sjónarhorn og er naušsynlegt aš taka einnig flutning erlendis frį inn ķ myndina. Ég hef skošaš žetta ašeins og boriš saman viš skip sem flytja vökvagert nįttśrulegt gas, en ekki eitt einasta skip til reglulegra flutninga į CO2 hefur enn veriš smķšaš ķ heiminum. Nokkrar forsendur um skip sem gętu komiš til greina og hafa veriš hönnuš:

- Flutningsgeta hvers skips 30.000 CO2-tonn.

- Fjöldi skipa 3.

- Siglingaleiš 3.000 km (önnur leišin) dęmi Rvk

– Rotterdam 2.700 km.

- Hvert skip siglir fullhlašiš til Straumsvķkur, en meš tóma CO2- geyma til baka.

- CO2 kemur frį verksmišju erlendis t.d. į flutningabķl, afhent ķ vökvageršarstöš ķ grennd viš skipshliš ķ gasįstandi į žrżstingi = 100 bar og hitastigi = śtihiti.

- CO2-farmur ķ skipi verši ķ vökvaįstandi į žrżstingi = 7 bar og hitastigi = –50°C. Mišaš viš žessar forsendur hefur flutningskostnašur veriš įętlašur 18 USD/CO2-tonn. Samtals mį žvķ įętla flutnings- og vinnslukostnaš ķ Straumsvķk 12+18= 30 USD/CO2-tonn.

Kolefnisverš

Verš į ETS-kolefnismarkaši ķ Evrópu er sżnt į mešfylgjandi mynd ķ USD. Veršiš hefur veriš breytilegt gegnum tķšina en hagstętt upp į sķškastiš og fariš stöšugt hękkandi į undanförnum mįnušum. Žegar verš į markaši er hęrra en lįrétta lķnan, hvor sem į viš ķ hverju tilviki, žį er hagnašur af starfseminni, annars tap.

Nišurstaša

Ķ ljósi žess aš grunnrannsóknir eru komnar vel į veg og lofa góšu ętti ekki aš vera fyrirstaša fyrir žvķ aš halda įfram fullnašarhönnun og jafnvel hefja framkvęmdir sem fyrst vegna innanlandsmarkašar fyrir kolefnisföngun og -förgun."

Žarna ętla tveir embęttismenn aš skuldbinda žjóšina ķ sķna prķvat  grilluföngun fyrir hundruš milljarša kostnaš. Įn nokkurs vķsindalegs grunns nema blindrar trśar į naušsyn kolefniseyšingar sem mannkyniš blęs śt ķ sķfellu og veršur aš gera ef žaš ętlar aš lifa af.

Žaš eru hįskalegar hugmyndir į ferš ef skriffinar kerfisins eru lįtnir ganga sjįlfala į skattökrum framtķšarinnar.

 

 


Hversvegna Višreisn

frekar en Samfylkingu?

Ķ leišara Morgunblašsins stendur žetta:

"Žingmenn Višreisnar stóšu fyrir umręšu um efnahagsmįl į Alžingi ķ gęr.

Žaš hefši śt af fyrir sig getaš veriš vel til fundiš ef śtgangspunktur žingmanna Višreisnar hefši ekki veriš hinn sami og įvallt; evran og Evrópusambandiš.

Žessi žrįhyggja er oršin mjög sérkennileg žegar horft er til žess hve vel hefur gengiš ķ efnahagsmįlum hér į landi mišaš viš rķki evrusvęšisins.

Fjįrmįlarįšherra var til svara og benti į aš Ķslendingum hefši gengiš vel meš sinn „eigin gjaldmišil og ķ krafti fullveldis, meš góša skarpa sżn til framtķšar, aš lękka skuldir rķkissjóšs meira į įrunum 2011– 2019 en nokkurri annarri žjóš ķ heiminum — meš okkar eigin gjaldmišli“.

Honum žótti umręšan einkennileg og skyldi engan undra. En umręšan var gagnleg aš einu leyti. Hśn minnti į aš Višreisn snżst bara um eitt mįl, ašild aš Evrópusambandinu. Miklu skiptir aš Višreisn haldi įfram aš minna kjósendur į žį stašreynd."

Žaš er ekki finnanlegur munur į rökum ķ mįlflutningi Višreisnar og Samfylkingar.

Fyrir karlkyniš er hinsvegar Žorgeršur Katrķn stórum meira sjarmerandi en Logi Mįr. Hugsanlega snżst žetta viš meš kynjavendingu.En fįtt annaš viršist vera į bošstólum.

Žaš er furšulegt ef žetta eiga aš vera stóru pólarnir ķ kosningunum ķ haust.Litlu ljóstu flokkarnir eru svo til afnota fyrir sérvitringa sem vita lķtt frekar en flokkarnir sjįlfir hvert žessir flokkar raunverulega stefna.

Žaš var landhreinsun aš žvķ žegar Višreisn klauf sig frį Sjįlfstęšisflokknum meš žau Žorgerši Katrķnu og Žorstein Pįlsson innanboršs. Vonandi er žetta Evrópusambandsmįl afgreitt innan móšurflokksins sem žarf ekki aš eyša tķma sķnum meira ķ žį ruglandi.

En hversvegna skyldi eiga aš kjósa Višreisn frekar en Samfylkingu er vandséš aš sé annaš en smekksatriši.


PR mįl Sjįlfstęšisflokksins

eru lķtiš fagnašarefni hins almenna flokksmanns aš žvķ aš mér heyrist. Flokksmenn višurkenna fśslega aš formašurinn beri höfuš og heršar yfir samžingmenn sķna.En žar lżkur sögunni.Žeir tala um forystuleysi og skort į eldmóši. Eldmóši er yfirleitt ekki fyrir aš fara hjį kontóristum. Til žess žarf ašra hęfileika og einbeitingu.

Žaš er eiginlega fagnašarvišburšur aš formašurinn drepur nišur penna til žess aš fara yfir hvaš įunnist hefur ķ stjórnartķš flokksins į žeim erfišu tķmum sem viš į lifum.

bjarniben

Bjarni Benediktsson skrifar ķ Fréttablašiš ķ dag:

"Sólskin sķšustu daga er tįknręnt fyrir tķmana sem nś fara ķ hönd. Žaš birtir til og hlżnar og viš lesum góšar fréttir dag eftir dag. Vel yfir 100 žśsund Ķslendingar hafa fengiš allavega fyrri skammt bóluefnis. Bjartsżni eykst hjį ķslenskum fyrirtękjum og fleiri sjį fram į fjölgun starfsfólks en fękkun. Žotur hefja sig til flugs og žaš styttist ķ aš heimurinn opnist į nż, hęgt og rólega.

Undanfariš höfum viš sett fram skżrar įętlanir um framvinduna. Gangi allt aš óskum vonumst viš til aš draga śr sóttvarnaašgeršum innanlands nęstu vikur og afnema žęr loks ķ lok jśnķ, žegar meirihluti fulloršinna hefur fengiš minnst eina sprautu. Viš endurheimtum brįtt ešlilegt lķf.

Fyrir helgi kynntum viš auk žess framlengingu og smķši nżrra śrręša til aš styšja įfram viš fólk į lokametrunum. Nefna mį framlengda śttekt séreignar og framlengda og śtvķkkaša višspyrnustyrki, žar sem lįgmark tekjufalls lękkar nišur ķ 40%, afturvirkt.

Viš greišum śt sérstakan barnabótaauka, framlengjum og śtvķkkum lokunarstyrki, heimilum hlišrun stušningslaĢna og framlengjum frestun skattgreišslna.

Viš innleišum styrki til endurraĢšninga, kynnum gręna fjaĢrfestingarhvata og nyĢja feršagjoĢˆf. Įfram mętti lengi telja. Alls eru śrręšin į annan tug og var lögš sérstök įhersla į aš hlusta į įbendingar śti ķ samfélaginu um hvaš mętti gera enn betur.

Žrįtt fyrir allt hefur gengiš vel sķšustu mįnuši. Kaupmįttur jókst ķ fyrra žrįtt fyrir heimsfaraldurinn og innlend eftirspurn dróst lķtiš saman.

Aš mati Alžjóšagjaldeyrissjóšsins stušlušu višbrögš stjórnvalda aš betri žróun en flestir geršu rįš fyrir, en viš byggšum į traustum grunni hagstjórnar sķšustu įra. Ašgerširnar veittu ekki bara skjól, heldur einnig naušsynlegt sśrefni til fyrirtękja til aš halda sjó og nį vopnum sķnum į nż žegar birtir til.

Viš žetta bętist fjįrfesting ķ nżsköpun, rannsóknum og žróun – sem saman munu stušla aš fjölda nżrra starfa og draga hratt śr atvinnuleysi į komandi misserum.

Veturinn einkenndist af óvissu og vörn, en nś horfum viš til framtķšar. Sumariš veršur tķmi endurreisnar og sóknar."

Žetta er vel oršuš lżsing į žvķ sem rķkisstjórnin hefur ašhafst ķ vandanum sem viš er aš etja. En ef žetta er ekki žuliš upp fyrir kjósendum lķta žeir į žetta sem nįttśrulögmįl sem sé engum sérstökum aš žakka. Bara sjįlfsagšir hlutir sem hafi dottiš af himnum ofan.

 

Viš flokksmenn ętlumst til žess aš forystulišiš hafi forystu um aš forframa flokkinn nś ķ ašdraganda kosninga. Žš vęri skelfilegt fyrir žjóšina ef litlu ljótu flokkarnir eiga aš hagnast į žvķ aš betur hafi gengiš en til stóš į tķmabili og kjósendur įtti sig ekki į žvķ aš žeir litlu ljótu įttu žar engan hlut aš mįli ķ hlįlega lélegri stjórnarandstöšu sinni.

Sjįlfstęšisflokkurinn veršur aš fara aš verša sżnilegri sem flokkur og halda betur fram hugsjónum sķnum.Hann į aš hafa afliš til žess.

Hann veršur aš taka af skariš meš aš Višreisn hafi klofiš sig frį til žess eins aš ganga ķ ESB. Žaš fullveldisframsal styšji Sjįlfstęšisflokkurinn aldrei heldur vilji frjįlst og óhįš Ķsland eins og veriš hefur frį lżšveldisstofnun 1944.

PR mįl Sjįlfstęšisflokksins eru ekki ķ žvķ lagi sem flokksmenn vilja. Žeim finnst aš tali flokkurinn ekki fyrir sjįlfum sér žį geri žaš enginn fyrir hann.

Allir verša aš leggjast į eitt og sķst mį formašurinn spara sig ķ žeirri PR barįttu.


Innblįsiš žjóšfélagshatur

og vel stķlaš er grein Sólveigar Önnu į Kjarnanum.

Žaš er ekki hęgt aš efast um einlęgni höfundar. Hśn er greinilega sannfęrš  um rangindi heimsins og misrétti. Žaš er žvķ mišur svo aš okkur samfélagiš skortir margt sem viš vildum óska aš fólk gęti notiš. Žvķ mišur getum viš ekki uppfyllt allar óskir okkar. En višleitnin hlżtur aš byggjast į žvķ aš reyna aš žoka mįlum ķ įttina.

Sólveig Anna, sem hefur bśiš ķ Bandarķkjunum og ališ žar börn. skrifar sem lķfsreynd kona:

" No more the drudge and idler, ten that toil where one reposes,

But a sharing of life's glories, bread and roses, bread and roses.“

James Oppenheim, innblįsinn af oršum barįttukonunnar Helen Todd.

 

Ķ nżjasta tölublaši Stundarinnar er fjallaš um žį stašreynd aš ķslensku forsetahjónin eru žįtttakendur į reykvķskum leigumarkaši en žau leigja śt nżkeypta ķbśš sķna ķ Vesturbę borgarinnar į 265.000 krónur į mįnuši, auk hśsgjalda sem eru 24.000 krónur til višbótar. Ķ umfjöllun blašsins kemur fram aš žau sjįlf hafa enga skošun į upphęš leigunnar ašra en aš vilja fį „markašsverš“.

Mešalleiguverš sambęrilegra ķbśša er 217.000 krónur. Ķ umfjöllun Stundarinnar kemur einnig fram aš laun forseta eru 3.173.055 krónur į mįnuš sem jafngildir nķföldum lįgmarkslaunum žeim sem greidd eru į Ķslandi. Forsetinn gefur svo 300.000 krónur į mįnuši af launum sķnum ķ ölmusu.

Ķ nżju yfirliti svišs stefnumótunar og greiningar hjį Alžżšusambandi Ķslands, sem birtist sama dag og umfjöllun Stundarinnar um forsetahjónin sem leigusala, er fjallaš um žróun hśsnęšismarkašar į Ķslandi. Žar kemur fram aš ekkert dregur śr hękkun ķbśšaveršs į höfušborgarsvęšinu. Nś er svo komiš aš 85 fermetra ķbśš kostar 12-föld įrslaun žeirra sem strita fyrir lęgstu launin ķ lżšveldinu (til dęmis fólkiš sem starfar viš umönnun barna og aldrašra, aš langstęrstum meirihluta konur).

Einnig kemur fram aš ķslenskur hśsnęšismarkašur tók miklum breytingum ķ kjölfar žess atburšar sem kallašur hefur veriš Hruniš; verulega hefur fjölgaš ķ hópi leigjenda, sérstaklega af fólki meš lįg laun en nś er tępur helmingur heimila ķ nešsta tekjufimmtungi ķ leiguhśsnęši. Žaš hlutfall hefur nęr tvöfaldast į einum įratug.

Į įrunum 2013 til 2019 hękkaši leiguverš um 57% sem er meš žvķ mesta sem oršiš hefur innan rķkja sem tilheyra OECD, og fyrst OECD er hér nefnt mį geta žess aš stofnunin hefur įhyggjur af žróun hśsnęšismįla, til aš mynda žvķ aš sķfellt fleiri bśa viš svokallaš žröngbżli. Ķ reykvķskum samtķma er žaš svo aš mest aukning hefur oršiš ķ žröngbżli hjį žeim heimilum sem tilheyra nešsta tekjufimmtungi. Žetta kemur fram ķ lķfskjararannsókn Hagstofunnar sem vitnaš er til ķ yfirlitinu frį ASĶ.

Ķ yfirliti ASĶ segir jafnframt frį žvķ aš hópur fólks bśi viš ķžyngjandi hśsnęšiskostnaš, ž.e. žegar meira en 40% af rįšstöfunartekjum fara ķ aš tryggja žak yfir höfušiš.

Ljóst er aš félagsfólk Eflingar į lęgstu launum sem leigir er aš borga miklu meira en 40% af rįšstöfunartekjum ķ leigu. Žaš veit ég bęši vegna žess aš ég get dregiš žį įlyktun meš žvķ aš skoša žau gögn sem liggja fyrir um laun annarsvegar og leiguverš hinsvegar, og einnig vegna žess aš ég hef talaš viš fjölda fólks sem hefur sagt mér hvernig žaš er aš hafa tęplega 300.000 krónur ķ rįšstöfunartekjur og žurfa aš greiša rķflega 200.000 krónur į mįnuši ķ leigu.

 

Samdrįttur er ķ byggingu ķbśšarhśsnęšis; samkvęmt talningu Samtaka išnašarins er hann 20% į sķšustu 12 mįnušum. Hagstofan spįir žvķ aš enn dragi saman į įrinu (į sķšustu 12 mįnušum hefur lķka dregiš mjög śr framboši į eignum til sölu į höfušborgarsvęšinu, eša um 58,4%). Žetta eru slęmar fréttir (fyrir žau sem selja ašgang aš vinnuaflinu sķnu til aš komast af, ekki fyrir fjįrfesta, spįkaupmenn og eignafólk); žegar bśa 5000 – 7000 manneskjur, m.a. hįtt ķ 1000 börn ķ svoköllušum óleyfisķbśšum, hśsnęši sem ekki er ętlaš sem heimili en er skipulagt fyrir atvinnustarfsemi, vegna žess skorts į hśsnęši sem til stašar er į höfušborgarsvęšinu.

Svo bżr hópur fólks ķ hśsnęši sem er löngu ónżtt og ętti aš vera ólöglegt aš leigja, lķkt og hśsinu į Bręšraborgarstķg žar sem 3 ungar manneskjur, ašflutt verkafólk, missti lķf sitt ķ eldsvošanum sķšasta sumar og annaš fólk slasašist hręšilega og/eša missti aleiguna.

Hér er kannski tķmabęrt aš segja frį žvķ aš einungis 50,6% félagsfólks Eflingar bżr ķ eigin hśsnęši.

Fyrir ekki svo löngu sķšan var ķ samfélagi okkar einhverskonar samžykki um aš bjóša skyldi vinnuaflinu upp į möguleika į hśsnęši sem um giltu félagsleg lögmįl, en ekki grimmileg lögmįl markašarins.

Fyrstu lögin um Verkamannabśstaši voru samžykkt įriš 1929, 15 įrum įšur en lżšveldiš Ķsland varš til. Uppbygging félagslegs hśsnęšis var séš sem hvorutveggja mikilvęg ašgerš til aš koma fjölskyldum ķ öruggt, mannsęmandi hśsnęši og sem atvinnuskapandi ašgerš fyrir verkamenn.

Į tuttugustu öldinni var félagslegt hśsnęši hluti af innvišum ķ žeim löndum sem kenndu sig viš velferš (ég er alin ķ upp ķ verkamannabśstöšum įsamt fjölda annars fólk sem löngu er komiš til vits og įra ķ žessu frjįlsa og fullvalda rķki).

Įriš 1998 rśstušu Framsóknar og Sjįlfstęšisflokkur verkamannabśstašakerfinu og fyrir žau okkar sem eru įhugafólk um ķslenska samtķmasögu er merkilegt aš lesa lokaorš Jóhönnu Siguršardóttur žegar frumvarp Pįls Péturssonar félagsmįlarįšherra Framsóknar var samžykkt į Alžingi. Hśn sagši m.a. žetta: „Orrustan er töpuš en strķšiš ekki. Žó flagg félagslegrar ašstošar ķ hśsnęšismįlum lįglaunafólks verši nś fellt ķ žessari atkvęšagreišslu mun žaš rķsa į nżjan leik žegar jafnašarmenn komast til valda. Ég lżsi fullri įbyrgš į hendur rķkisstjórn Davķšs Oddssonar sem meš svo ómannśšlegum, grimmum og miskunnarlausum hętti ręšst į hśsnęšisöryggi žeirra sem höllustum fęti standa ķ žjóšfélaginu. Ég segi nei.“

En žeir sem réšu hlustušu ekki į Jóhönnu sem sannarlega vissi sķnu viti ķ žessu mįli, og sögšu jį. Möguleikinn į žvķ aš komast ķ mannsęmandi hśsnęši į višrįšanlegu verši hafši veriš fjarlęgšur frį stórum hópi fólks og markašsöflin tóku viš aš vöru og gróšavęša allt hśsnęši, algjörlega óhindraš.

Hin einbeitta gróšavęšing hefur aušvitaš haft miklar afleišingar og ein af žeim er sś aš frį upphafi fyrsta įratugar žessarar aldar hefur hśsnęšiskaupmįttur fólks į žrķtugsaldri lękkaš um 46%.

Sķšan aš Jóhanna fordęmdi ašgerš śtsendara alręšis aušstéttanna į žingi hafa lišiš mörg įr. Ķslenskt samfélag hefur breyst ótrślega mikiš. Nś er svo komiš aš sś skošun aš frįleitt sé aš allt hśsnęši verši undirselt markašslögmįlunum vegna žess aš žak yfir höfušiš sé grunnžörf mannfólks viršist jašarskošun; sópur nżfrjįlshyggjunnar feykti sannleikanum um aš verka og lįglaunafólk ętti sama rétt į žvķ aš upplifa öryggi žegar kemur aš žaki yfir höfušiš og žau sem ofarlega dvelja ķ stigveldi stéttskiptingarinnar į öskuhauga sögunnar.

Meš sigurför lögmįla nżfrjįlshyggjunnar yfir tilveru okkar hefur pólitķsk valdastétt fyrir löngu gefiš upp į bįtinn žį hugmynd aš žau sem strita fyrir launum eigi mannréttinda-legt tilkall til hśsnęšis. Og fjįrmagnseigendur nota vöruvęddan hśsnęšismarkašinn sem eina af sķnum mikilvęgustu spįkaupmennsku gróšauppsprettum. (Hér hef ég ekki rekiš sišferšilega og pólitķsk óverjandi aškomu kapķtalķskra félaga eins og GAMMA aš hśsnęšismarkaši, en žeir sem žeim stżršu höfšu žaš beinlķnis sem markmiš sitt aš sjį hversu langt žeir gętu komist meš aš hękka leigu).

Į ķslenska COVID-įrinu hefur eitt komiš ķ ljós meš skżrum hętti og hęgt er aš hugsa sér: Stéttskiptingin sem fengiš hefur aš vaxa og dafna óįreitt į Ķslandi į sķšustu įrum og įratugum hefur nįš aš festa svo djśpar rętur aš žau sem komiš hafa sér fyrir efst ķ stigveldinu žurfa ekki einu sinni lengur aš lįta eins og hśn sé eitthvaš til aš ręša. Hvaš žį aš berjast gegn.

Stéttskiptingin er oršin svo sjįlfsögš og ešlileg aš hśn er einfaldlega višurkenndur hluti af ķslensku samfélagi. Į höfušborgarsvęšinu vita öll sem eitthvaš vita aš ekkert lżsir stéttastöšu fólks betur en hśsnęšiskostur. Og žegar slęm staša stórs hóps félagsfólks Eflingarfólks er skošuš leikur enginn vafi į žvķ aš reykvķskur hśsnęšismarkašur er žaš risavaxinn orsakavaldur. 41,4% Eflingarkvenna meta andlega heilsu sķna slęma; ég er tilbśin til aš fullyrša aš žaš skelfilega įlag sem fylgir žvķ aš žurfa aš sjį į eftir nęr öllum sķnum rįšstöfunartekjum ķ žaš verkefni aš njóta žaks yfir höfušiš gerir žessir konur veikar į sįlinni af įhyggjum.

Žęr eru fastar, fangar daganna sem lķša ķ endalausri sölu į vinnuaflinu žeirra fyrir laun sem žęr og fjölskyldur žeirra fį samt ekki aš njóta.

Žau sem óumdeilanlega skapa veršmęti žjóšfélagsins meš vinnu sinni og žau sem sinna grundvallarhlutverki ķ samfélagi okkar sem ómissandi starfsfólk ķ umönnunarstörfum hafa veriš gerš aš töpurum reykvķsks hśsnęšismarkašar.

Žau hafa veriš sett ķ žessa stöšu af fólki sem sjįlft skapar engin raunveruleg veršmęti, en telur sig žó žess umkomiš aš rįša öllu, eiga allt, njóta alls. Žetta fólk lętur eins og žeim komi ašstęšur verka og lįglaunafólks einfaldlega ekki viš. Žetta fólk lętur eins og tryggš žeirra viš lögmįl markašarins sé ekkert annaš en ešlileg višurkenning į tilvist nįttśrulögmįla.

En fyrir okkur sem bśum utan viš speglasalinn er augljóst aš trś žeirra į „nįttśrulögmįl“ aršrįnskerfisins er einfaldlega tilkomin vegna žess aš žau eru sigurvegarar kerfisins; lķkt og franskir kóngar rįfa žau um hallargaršinn; žaš er nįttśrulögmįl ef žaš lętur mér lķša vel.

Ég veit aš žegar kemur aš forsetanum ķ hlutverki leigusala į ég aš vera „skynsöm“ og halda kjafti. En ķ mķnum huga er ekkert óskynsamlegra en aš višurkenna kröfuna um mešvirkni meš ruglinu sem višgengst ķ ķslensku žjóšfélagi sem réttmęta og hlżša henni.

Ķ mķnum huga er ekkert óskynsamlegra en aš višurkenna ekki hiš augljósa: Vinnuafliš sem heldur uppi samfélaginu meš vinnu sinni hefur veriš dęmt til aš tapa ķ leik svindlara sem samiš hafa leikreglurnar meš žeim hętti aš fyrirfram er įkvešiš hverjir tapa og hverjir vinna. Fórnarkostnašurinn sem fólki er gert aš greiša eftir aš hafa tapaš er raunverulegur og hefur grafalvarlegar afleišingar. Og žaš er višurkenna ekki sjśkleika kerfisins, og benda ekki į žį viš öll tękifęri er krafa um hugleysi. Og ég ętla ekki verša viš henni.

Ķ sķšasta įramótaįvarpi sagši forsetinn žetta: „Senn fęr žjóšarskśtan vind ķ seglin, um žaš er ég handviss.“

Eflaust er žetta rétt hjį honum. Um leiš og landamęri opnast og feršamenn byrja aš streyma hingaš į nż veršur byrjaš aš kynda ofnana og leggjast į įrarnar um borš ķ žjóšarskśtunni. Og žau sem žaš munu gera er sama fólkiš og dvelur į žrišja farrżmi skśtunnar, į mešan žau sem njóta afraksturs įraslaganna dvelja į fyrsta farrżmi, meš bókstaflega allt til alls og engar peningaįhyggjur, ekkert žröngbżli, enga nagandi vissu um aš svona sé lķfiš einfaldlega; „ęviįrin hverfa śt į tķmans grįa rökkurveg“ viš strit og erfišleika, og algjört og ķskalt vanžakklęti žeirra sem allt eiga og öllu rįša.

Žetta er mķn skošun: Mér finnst žaš fyrir nešan allar hellur aš forseti lżšveldisins sé jafnframt leigusali ķ Reykjavķk, į žeim gróšavędda og grimmilega hśsnęšismarkaši sem hér ręšur rķkjum. Mér finnst žaš til marks um mikla stéttablindu.

Įstęšur mķnar fyrir žeirri skošun eru mįlefnalegar og byggja į stašreyndum śr reykvķskum samtķma. Žęr byggja į stašreyndum śr lķfi félagsfólks Eflingar. Ekkert fęr mig til aš breyta žessari skošun. En ég ętla aš gera allt sem ķ mķnu valdi stendur til aš breyta žessu samfélagi, svo aš ręšarar žjóšarskśtunnar, hér fędd og hingaš flutt, fįi loksins žaš sem žau eiga inni, mešal annars og ekki sķst mannsęmandi hśsnęši į sanngjörnum kjörum.

Höfundur er formašur Eflingar."

Žaš er ekki hęgt annaš en aš dįst aš žeim hugsjóneldi sem bżr aš baki höfundar žessa pistils. Hśn meinar žaš af öllu hjarta sem hśn segir, svo mikiš er vķst.Eldur óréttlętis brennur į henni og hśn finnur til.

En hvaš er til rįša? Ég minnist ekki annars en aš hśsnęšisöflun ungs fólks, sem ég eitt sinn tilheyrši, hafi įvallt veriš yfiržyrmandi vandamįl. Barįtta frį morgni til kvölds aš reyna aš lįta endana mętast.

Eitt sinn var samiš um Framkvęmdanefnd Byggingarįętlunar og rįšist ķ mikiš įtak bygginga ķbśša meš opinberri ašstoš ķ Breišholtinu. Žetta var į dögum Gušmundar J Gušmundssonar og Ešvaršs Siguršssonar.  Žaš var margföld eftirspurn eftir žeirri śrlausn sem ekki hefur veriš endurtekin.

En af hverju kemur ekki Sólveig Anna nś aš upprifjun į slķkri byggingu félagslegs hśsnęšis? Er žaš alveg frįleitt aš rifja upp žęr hugsjónir sem žį voru aš dregnar?

Viš erum ekki aš draga ķ efa lżsingar Sigrķšar Önnu į vandamįlum lįgleunafólksins.

Er žį ekki tķminn kominn til žess aš rifja upp žęr forsendur sem voru uppi į tķmum Framkvęmdanefndar Byggingarįętlunar?

Gķfuryrtur mįlflutningur Sósķalistaflokks ķ stķl hentistefnumanns eins og Gunnars Smįra Egilssonar er ekki heppilegur jaršvegur til aš hrinda slķku śr vör.

En meš hęfilegri hófstillingu og mętti hugsanlega koma einhverju til leišar meš samvinnu og skilningi įn žess aš mįlflutningurinn snśist um beint stéttahatur. 

 


Nęsta sķša »

Höfundur

Halldór Jónsson
Halldór Jónsson

verkfræðingur, flugdellukall, tennis-og badmintonspilari

-ekki góður í neinu af þessu-

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (8.5.): 22
  • Sl. sólarhring: 1095
  • Sl. viku: 5812
  • Frį upphafi: 3188164

Annaš

  • Innlit ķ dag: 20
  • Innlit sl. viku: 4926
  • Gestir ķ dag: 20
  • IP-tölur ķ dag: 20

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband