Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, jśnķ 2020

Innheimta skimunargjalds

hlżtur aš verša erfiš hjį blönkum feršamanni eša slyppum hęlisleitanda?

Er ekki vitlegra aš lįta žann sem kemur meš faržegann borga? Žannig aš hann kemur ekki hingaš meš gjaldiš óuppgert.

Fargjaldasalinn innheimtir skimunargjaldiš fyrirfram og borgar okkur?


Er Fiskileysisgušinn hagnašardrifinn?

Grein Jóns Kristjįnssonar frį 22.6.2020 vitnar ķ gamla grein Įsgeirs Jakobssonar:

ŽEIR VITA MEST – SKAKKT. - Grein Įsgeirs Jakobssonar frį 1979 - Forspį um mistök

"Nżlega bošaši Hafró 6% nišurskurš ķ žorskafla ķ tilraun žeirra til aš byggja upp stofninn" eins og žeir kalla žaš. Žetta hafa žeir reynt ķ um 50 įr meš žeim įrangri aš aflinn nś er um helmingur žess sem hann var žegar uppbyggingin hófst. Og enn skal haldiš įfram.

Hafró er löngu bśin aš sanna fyrir okkur venjulegum mönnum aš žessi žrautpķnda ašferš gengur ekki upp en samt skal henni haldiš įfram. Žaš er alla tķš bśiš aš benda į aš forsendur uppbyggingar meš frišun gengur ekki, einfaldlega vegna žess aš buršaržol fiskimišanna er takmarkaš fęšulega séš. Įsgeir heitinn Jakobsson benti į žetta fyrir įratugum og skrifaši fjölda greina ķ Moggann um mįliš. Žessar greinar voru gefnar śt į bók, sem hét Fiskleysisgušinn og kom śt įriš 2001.

Mér finnst vel viš hęfi aš rifja upp greinar śr žessari bók og hef fengiš til žess leyfi Jakobs Įsgeirssonar, sem stóš aš śtgįfu bókarinnar. Eftirfarandi grein, ŽEIR VITA MEST SKAKKT fjallar um nokkrar grundvallarspurningar ķ vistfręši sem žarf aš svara įšur en fara śt ķ svona ašgeršir, sem ég hef kallaš "veiša minna nśna til aš veiša meira seinna".

Tķminn hefur sannaš rękilega aš Įsgeir heitinn hafši fullkomlega rétt fyrir sér en greinina skrifaši hann įriš 1979, žremur įrum eftir aš erlend fiskiskip voru farin af mišunum og viš gįtum fariš aš stjórna nżtingunni sjįlfir. Žeir sem eru nśna um fimmtugt og taka žįtt ķ umręšum um fiskveišistjórn, voru 10 įra žegar greinin ver skrifuš. Žess vegna į upprifjun fullan rétt į sér."

En hvaš um hagnašarhlišina?

Hverjir hagnast į aflasamdrętti? Myndi aukiš framboš ekki lękka veršiš į einingunni? 

En hvernig vęri aš velta öšru fyrir sér?

 

Hver hefur beinan hag af žvķ aš žorskaflinn sé minnkašur?

Sį sem į kvóta ķ veršmetnum tonnum ķ efnahagsreikningi?

Sį sem hefur lįnaš žessum kvótaeiganda fyrir nżju skipi?

Vķsindamašur sem hefur vinnu viš aflaspįdóma?

Getur ekki veriš aš žarna sé samspil ķ gangi?

Getur ekki veriš aš Fiskileysisgušinn sé hagnašardrifinn?

 


Loftslagsbulliš

į aš kosta okkur 43 milljarša nęstu 10 įrin. Peningar śt um gluggann fyrir forgöngu umhverfisrįšherrans sem enginn kaus og nišurstöšu fundar 40.000 fķfla Al Gores sem trśa žvķ aš CO2 af mannlegum freti séu aš eyšileggja jöršina.

Og vķsindamašurinn meš Asberger heilkenniš Gréta Thunberg tryllir upp vissa aldurshópa til aš skrópa ķ skólanum og flykkjast nišur į Austurvöll til aš fķflast žar.

Hverju breytum viš Islendingar?

Įgśst H. Bjarnason verkfręšingur  reiknar žetta śt ķ samhengi.

 

"Įrleg losun Ķslendinga į CO2 samkvęmt Umhverfisstofnun.er um 5000 kķlótonn eša 5 megatonn.

Spurt er:  Hve mikilli višbót viš heimshlżnun nęstu 100 įr veldur öll losun Ķslendinga į CO2…?

Įrleg losun jaršarbśa į CO2 stefndi ķ žaš aš vera 43 Gķgatonn įriš 2019 (landbśnašur meštalinn).  Viš skulum afrśnna žaš ķ 50 Gķgatonn. Til einföldunar notum viš afrśnnašar tölur viš śtreikningana.

Įrleg losun Ķslendinga į CO2 samkvęmt Umhverfisstofnun.er um žaš bil 5000 kķlótonn eša 5 megatonn, sem jafngildir 0,005 Gķgatonnum.

Gefum okkur aš žessi aukning CO2 į heimsvķsu, ef hśn heldur įfram meš sama hraša, valdi 1°C hlżnun į öld, eša 0,01°C į įri.

 

Hugsum okkur aš viš gętum į nęstunni komiš ķ veg fyrir alla losun okkar Ķslendinga  į koltvķsżringi.  Ekkert undanskiliš.  Aušvitaš ekki raunhęft, en viš hugsum okkur žaš samt.  Hvaša įhrif hefši žaš į hitastig lofthjśps jaršar? 

0,005 Gķgatonn / 50 Gķgatonn =  0,0001.

Ef hękkun lofthita vegna gróšurhśsaįhrifa hefur veriš 1°C į sķšustu 100 įrum, og hlżnun heldur įfram meš sama hraša, žį veršur višbótarhlżnunin sem viš Frónverjar völdum į heimsvķsu eftir eina öld 0,0001°C.
Žaš er 1/10.000 śr grįšu eša 0,1 milligrįša Celcius.

1/10.000 śr grįšu į heilli öld er žaš sem viš gętum minnkaš heimshlżnun um ef viš hęttum allri losun į koltvķsżringi, flyttum burt og lokušum landinu…

Nś er žaš aušvitaš ekki gerlegt aš stöšva alla losun į CO2. Viš getum gripiš til ašgerša eins og aš skipta yfir ķ rafbķla, rękta skóg, o.s.frv.   Af ofansögšu er ljóst aš žęr ašgeršir myndu skila mun minni įrangri en 0,0001°C efir öld.

Žessir śtreikningar eru aušvitaš mjög einfaldašir, en ęttu aš vera nęrri lagi.

Kemur nišurstašan į óvart ?"

Umhverfisfķflin hafa tekiš völdin og lįta okkur borga

 


Fólk stjórnast af tilfinningum

104835987_10223942062965750_4801534684586887638_n

 

um of en ekki rökhyggju.

Tilfinningar leiša menn oft į villigötur og lįta menn įlykta óskynsamlega.

Tilfinningastjórnun leišir oftar en ekki til óhęfuverka og uppžota.

Gušfaširinn DonCorleone sagši viš andstęšingana: Lįtum okkur rökręša saman. Hann sį aš slķkt vęri affarasęlla en aš lįta stjórnast af tilfinningum

 (įstęša žess aš svo margt fólk misskilur svo mörg višfangsefni er ekki af žvķ aš višfangsefnin séu svo flókin heldur aš fólkiš vill ekki stašreyndagreinda eša mįlefnalega skżringu sem skilur viš žaš tilfinningalega óįnęgt. Žaš vill žorpara til aš hata og hetjur til hylla-og žaš vill ekki skżringar sem ekki veita žvķ žetta)


Meirihlutinn ķ Reykjavķk

er ósammįla um įstand og horfur.

Björn Bjarnason vekur athygli į eftirfarandi stašreyndum:

"Halldóra Kįradóttir, svišsstjóri fjįrmįla- og įhęttustżringarsvišs Reykjavķkurborgar, skrifar undir skjal sem sent var alžingi sem umsögn um frumvörp til laga, lögš fram į alžingi 21. aprķl 2020 til aš męta efnahagslegum įhrifum ķ kjölfar heimsfaraldur kórónaveiru. Žar segir mešal annars:

„Ef ašeins hefši veriš um aš ręša skammvinnan vanda, 3 til 6 mįnaša nišursveiflu meš skjótu bataferli, hefši mögulega dugaš aš rķkiš styddi viš lausn fjįrmögnunarvandans meš lįnveitingum į hagkvęmum kjörum.

Vandinn snżst hins vegar ekki ašeins um skammtķma fjįrmögnunarvanda heldur stefnir ķ algerlega ósjįlfbęran rekstur til margra įra. Žessa ósjįlfbęrni er ekki hęgt aš leysa meš hękkun leyfilegrar skattlagningar eša žjónustugjalda eša meš stórfelldum nišurskurši ķ śtgjöldum borgarinnar sem varša aš langmestu leyti leik- og grunnskóla og velferšaržjónustu.

Hefšbundnar ašferšir eru ekki ķ boši.

Žį er ekki hęgt aš leysa žetta meš stórfelldum lįnveitingum žar sem veltufé frį rekstri mun ekki til margra įra framundan standa undir afborgunum.“

 

"Žegar Hildur Björnsdóttir, borgarfulltrśi Sjįlfstęšisflokksins, benti į žessa lżsingu į fjįrhagsstöšu borgarinnar ķ umsögn svišsstjórans sem kynnt hafši veriš ķ borgarrįši brįst Žórdķs Lóa Žórhallsdóttir, borgarfulltrśi Višreisnar og formašur borgarrįšs, ókvęša viš oršum Hildar og sagši hana hafa sett „met ķ dylgjum og ósannindum .

“Ķ grein įn visir.is fullyrti Žórdķs Lóa aš borgin vęri „vel rekin, meš traustan og góšan fjįrhag“.

Taldi hśn aš opinber fjįrmįl yršu „žvķ aš einhverri žrįhyggju [sjįlfstęšismanna] sem veršur sérstaklega vandręšaleg žegar aš ašrir flokkar sżna aš žeim er treystandi fyrir fjįrmįlum.

Žessa žrįhyggju endurómaši Hildur, žvķ lķnuna hefur hśn jś lęrt ķ Valhöll, en nęr ekki aš hafa rétt eftir ķ einni einustu setningu“.

"Formašur borgarrįšs les ekki fundargögn komi žau henni illa og skammar svo borgarfulltrśa Sjįlfstęšisflokkinn fyrir aš vitna ķ žau. Segir žetta ekki allt sem segja žarf um blekkingarheim ęšstu stjórnenda Reykjavķkurborgar?"

Meirihlutinn er greinilega ekki innbyršis sammįla um įstand og horfur ķ félagsžjónustu Borgarinnar. Einn segir allt ķ lagi og annar en svartsżnni  en elstu menn muna.

Hverju skyldu žeir lofa fyrir kosningarnar ķ auknum leikskólum og félagsžjónustu ef eitthvaš er til ķ žvķ sem Halldóra Kįradóttir segir.

Pie in the sky when you die?


Tķmabęr įminning

um aš viš Ķslendingar veršum aš gęta aš okkur žegar kemur aš landinu okkar og aušlindum žess?

Landsölulišiš okkar ķ öllum Samfylkingarflokkunum vill ólmt fį Spįnverja inn į fiskimišin okkar eins og geršist ķ Bretlandi eftir inngöngu žeirra ķ ESB. Annaš er ķ fullum gangi og innrįs bandalagsins ķ aušlindir, land og löggjöf okkar stendur yfir af fullum krafti.

Žingsaušir okkar standa bara og gapa mešan krumla ESB seilist ę lengra ofan ķ erfšagóss okkar.Einn žingflokksformašur segist ętla aš eiga viš okkur saušsvarta samtal en gerir svo žveröfugt eša ekki neitt?

Gamli komminn Ögmundur Jónasson skrifar svo ķ Morgunblašiš:

"Ķ fyrri grein minni um stjórnarfrumvarp um eignarrįš og nżtingu fasteigna, sem nś liggur fyrir Alžingi, fjallaši ég um takmarkanir į landakaupum annarra en ķslenskra rķkisborgara og žeirra sem hafa lögheimili hér į landi. Lżsti ég vonbrigšum meš aš horfiš hefši veriš frį žeirri stefnu sem mörkuš var ķ rįšherratķš minni ķ innanrķkisrįšuneytinu aš śtiloka EES-borgara frį landakaupum hér į landi meš žvķ aš takmarka rétt žeirra til fjįrfestinga aš žvķ marki aš žęr teljist naušsynlegar til aš uppfylla réttinn til frjįlsra fólksflutninga, stašfesturéttar eša žjónustustarfsemi. Samkvęmt frumvarpi sem ég lagši fram og reglugerš sem ég setti hefši EES-borgari ekki įtt rétt til landakaupa įn sérstakrar heimildar og žó aldrei meš vatnsréttindum og veiširéttindum.

Hvaš viljum viš?

Żmsar žjóšir ganga mun lengra en Ķslendingar hafa gert til takmörkunar į landakaupum annarra en žeirra sem hafa rķkisfang eša lögheimili innan eigin landmęra. Ešlilegt hefši veriš aš horfa til slķkra fordęma žótt beinast liggi žó viš aš sjįlfsögšu aš spyrja hvaš žaš er sem viš helst viljum, og kanna ķ framhaldinu hvort erlendar skuldbindingar okkar gefi svigrśm til aš framfylgja žeim įherslum og markmišum sem viš sjįlf viljum nį fram. Žaš vęri ķ senn upplitsdjarft og ķ anda lżšręšis og fullveldis. Žessu višhorfi sér žvķ mišur ekki staš ķ frumvarpi rķkisstjórnarinnar.

Meginmarkmiš eru skrįning og landnżting

Ķ samantekt ķ greinargerš um meginmarkmiš stjórnarfrumvarpsins segir aš žaš muni „gera stjórnvöldum betur kleift aš móta heildstęša stefnu um landnżtingu og framfylgja žeirri stefnu, auk žess aš śtfęra tillögur um frekari endurskošun laga og reglna ķ mįlaflokknum. Upplżsingar um land, gęši žess og eignarhald gegna jafnframt lykilhlutverki viš mótun opinberrar stefnu hvort heldur sem er į sviši félagslegra žįtta, efnahagslegra ašgerša eša mįlefna umhverfisins.“ Allt er žetta jįkvętt og góšra gjalda vert og eru žessum markmišum fagmannlega gerš skil ķ frumvarpinu.

Eitt sagt en annaš gert

Į skortir hins vegar aš lagasmišunum hafi veriš fališ aš fylgja eftir žvķ pólitķska markmiši sem lįtiš hefur veriš ķ vešri vaka ķ opinberri umręšu aš žetta frumvarp snśist um, nefnilega afgerandi takmörkun į eignarhaldi aušmanna į landi. Vissulega er žaš svo aš takmarkanir er aš finna varšandi eignarhald en svo ęvintżraleg eru stęršarmörkin aš mašur žyrfti helst aš vera breskur milljaršamęringur til aš koma auga į žęr. En fyrst nokkur orš um skrįningarskyldu vegna jaršakaupa. Hśn kemur žvķ ašeins til sögunnar aš kaupandi eigi fyrir fimm eša fleiri lögbżli eša 1.500 hektara lands eša meira. Ekki veršur annaš skiliš en aš sį sem į fjögur lögbżli og minna en 1.500 hektara sé laus allra mįla žvķ ašeins viš žessi stęršarmörk er skylt aš leita leyfis fyrir skrįningu frekari eigna.

Aš jafnaši

Rįšherra ber ķ leyfisveitingum sķnum einkum „aš lķta til žess hvort rįšstöfun fasteignar og įformuš nżting hennar samrżmist markmišum laganna [] skipulagsįętlunum viškomandi sveitarfélags, landsskipulagsstefnu og annarri stefnu stjórnvalda um landnżtingu eftir žvķ sem viš į. Enn fremur skal rįšherra ķ žessum efnum lķta til žess hvort įformuš nżting fasteignar sé ķ samręmi viš stęrš, stašsetningu og ręktunarskilyrši hennar, sem og gęši og fasteignaréttindi sem fylgja henni. Žį skal rįšherra lķta til žess hvort rįšstöfun sé fallin til aš styrkja landbśnaš og bśsetu į viškomandi svęši, ž.m.t. hvort vištakandi réttar hyggist hafa fasta bśsetu į fasteign eša byggja hana hęfum įbśanda og žį į hvaša kjörum.“ Žegar svo kemur aš heimild rįšherra til aš hafna eignasöfnun eru ašrar stęršir uppi į teningnum en įšur eru nefndar. Žegar kaupandi į fyrir – takiš eftir – į fyrir landareign, 10 žśsund hektara eša meira, skal frekari kaupum „aš jafnaši“ hafnaš. En jafnvel žessu er hęgt aš komast fram hjį žvķ geti kaupandi sżnt fram į „aš hann hafi sérstaka žörf fyrir meira landrżmi vegna fyrirhugašra nota fasteignar“, žarf rįšherra aš horfa til žess. Hér žekkjum viš stórbrotin įform um verndun laxastofna og mannlķfs ķ byggšum landsins!

Ķsland hśsbęnda og hjśa

Ef landkaupandinn sem fyrir į 10.000 hektara lands žykir fullnęgja skipulagsįętlunum rķkis og sveitarfélaga til aš geta keypt enn meira land til dęmis meš žvķ aš sannfęra stjórnvöld um įst sķna į nįttśruvernd og vilja til aš varšveita byggš meš leigulišakerfi į landareignum sķnum, samanber ofangreint, žį er rįšherra heimilt „aš setja skilyrši sem lśta aš efni samnings sem gilda mun um įbśšina“. Hér er įtt viš réttindi og skyldur hśsbęnda annars vegar og hjśa hin vegar. Smellpassar fyrir žau módel sem eru aš teiknast upp vķša į landinu žar sem auškżfingar halda laxveišihérušum ķ byggš meš leigulišum.

Žrjįtķu Brśnastašir eša tķu Skįlholt

Mešalstórar landbśnašarjaršir ķ blómlegum landbśnašarhérušum Eyjafjaršar og į Sušurlandsundirlendi eru į milli tvö og fjögur hundruš hektarar. Fręg jörš į Sušurlandi eru Brśnastašir. Sś jörš er žrjś hundruš hektarar og munu žvķ žrjįtķu Brśnastašir rśmast ķ eignarhaldi auškżfings įšur en honum skuli „aš jafnaši“ meinuš frekari kaup. Skįlholt er stór landbśnašarjörš frį fornu fari, rśmlega eitt žśsund hektarar. Tķu Skįlholt žyrfti til aš raska ró rįšherra svo hann setti upp skošunargleraugu sķn varšandi heimild til kaups og sölu.

Žörf į afgerandi lögum

Ekkert dugir minna aš mķnu mati en afgerandi lagasetning sem afdrįttarlaust bannar eignarhald einstaklinga į stórum landsvęšum. Hér žarf löggjafinn aš setja framkvęmdavaldi, hvort sem er til rķkis eša sveita, stólinn fyrir dyrnar. Ég žekki žaš af eigin reynslu hvernig er aš glķma viš stundarhagsmuni ķ Stjórnarrįši og sveitarfélögum žegar aušmenn eru męttir til aš dreifa silfrinu."

Į ég aš bśast viš žvķ aš žingflokkur Sjįlfstęšismanna sinni žessum mįlum? Hefur hann sżnt žaš aš hann sé vakandi yfir ķslenskum hagsmunum?

Hvaš samžjöppun eignarašildar į landi og réttindum žvķ tengdu getur haft ętti aš vera augljós mešalsnotrum. Hver er stašan ķ kvótamįlunum og hversu vel gengur aš breyta einhverju ķ žvķ sem bśiš er og skeš? Er ekki betra aš hafa einhverja fyrirhyggju og byrgja brunninn įšur en barniš dettur ķ hann? 

Er žetta ekki tķmabęr įminning hjį Ögmundi burtséš frį flokkapólitķk og sumum öšrum skošunum hans? 

 


Į kęrleiksheimili Kommanna

eru margar lśkur į lofti til aš berja žį nišur sem vilja upp rķsa yfir žann nęsta.

Leišari Morgunblašsins,žar sem ritstķllinn er nęstum alger rįšgįta, segir svo:

"...Į fundi 13. aprķl [2011] var, samkvęmt tillögu Katrķnar Jakobsdóttur, įkvešiš aš fį vinnustašasįlfręšing til aš ašstoša hópinn [žingflokk VG] viš aš bęta andrśmsloftiš. En žvķ var „tekiš misvel ķ žingflokknum og óttašist ég aš viškomandi hafi sjįlfur žurft aš leita sér ašstošar eftir aš hafa kynnst žingflokki VG,“ sagši Katrķn Jakobsdóttir viš bókarhöfund ķ maķ 2018 (s. 232).

Og enn hafši formašur VG žessi orš um įstandiš: „Žetta lķktist einna helst langri spennusenu śr Indiana Jones mynd žar sem einn rśllandi steinninn į eftir öšrum sótti aš manni“.

Rifjaš er aukinheldur upp brotthvarf žingflokksformannsins Gušfrķšar Lilju Grétarsdóttur sem var gerš įhrifalaus mešan hśn var ķ fęšingarorlofi: Steingrķmur J. sagši henni viš komuna śr orlofinu ķ aprķl 2011 aš Įrni Žór gęti ekki hugsaš sér aš vķkja śr formannsstólnum en hśn ętti aš segja śt į viš aš hśn vildi heldur sinna börnunum betur!

Um žetta segir bókarhöfundur: „Žessi gjörningur [aš fella Gušfrķši] vakti mikil višbrögš bęši innan flokks og ķ samfélaginu og fannst mörgum sśrt aš kyngja žvķ aš flokkur sem kenndi sig viš kvenfrelsi skyldi ekki hafa ķ heišri anda fęšingarorlofslaganna.“ (S. 231.)

Žess er svo aušvitaš viš žetta aš bęta, aš sami Steingrķmur J. er nś forseti Alžingis og lżsir brśnažungur reglulega įhyggjum sķnum af kvenfrelsisbarįttunni og jafnréttismįlum almennt…“ Žaš gerir hann örugglega.

Nema hvaš?"

Gengur ekki jafnašarmennskan lķka śt į žaš aš passa uppį žaš aš allir hafi žaš jafn skķtt og enginn kollurinn verši öšrum hęrri?


Hvaš žżšir opiš samfélag?

ķ huga Svandķsar Svavarsdóttur.

"Meš žessum nżjum reglum höldum viš įfram aš draga śr samkomutakmörkunum og tökum varfęrin skref ķ įtt aš žvķ aš opna landiš. Žaš er mikilvęgt fyrir samfélagiš aš vera opiš, öflugt og virkt, en aš viš gętum žess į sama tķma aš Covid-19 blossi ekki upp aftur. Nś munu feršamann geta komiš til landsins įn žess aš žurfa aš vera ķ sóttkvķ og žannig gerum viš landiš okkar aš eftirsóknarveršari įfangastaš...."

Žżšir žaš aš 222 hęlisleitendur geti haldiš įfram aš leggjast upp į okkur aš eingin vali eins og veriš hefur undanfarna mįnuši? 

Er ekki nein leiš  aš koma skikki į žetta hęlisleitendaflóš sem eru bara į eftir framfęrslu ķ opnu samfélagi?


Merihlutinn

er hlaupinn saman ķ fyrirbrigši sem ašeins getur flokkast sem óhappalżšur sem allt veršur aš ógęfu sem hann snertir.

Hluti af žvķ er aušvitaš hiš fornkvešna aš žvķ ver gefast heimskra manna rįš sem fleiri koma saman.

Reykjavķkurbréf lżsir fjölgun borgarfulltrśa svo:

Fulltrśar ķ borgarstjórn Reykjavķkur og bęjarstjórninni žar į undan voru lengi 15 talsins.

Vinstri meirihlutinn sem tók viš ķ fyrsta sinn 1978 hafši sem sķna stefnu aš fjölga borgarfulltrśum ķ 21. Sś breyting tók gildi ķ byrjun kjörtķmabilsins į eftir, voriš 1982. En žį höfšu Sjįlfstęšismenn óvęnt unniš meirihluta į nż, bęši atkvęša og fulltrśa. Žeir höfšu haft ķ stefnu sinni aš fękka bęri borgarfulltrśum į nż ķ 15, enda haldlķtil rök fyrir fjölguninni.

En žetta fyrsta kjörtķmabil nżs meirihluta žeirra voru borgarfulltrśarnir 21 og Sjįlfstęšismenn meš 12 žeirra og minnihlutinn 9. 

Fjölgunin hafši ekki veriš vinsęl į mešal borgarbśa sem keyptu ekki kröfuna um naušsyn žess. Mest hafši žvķ veriš beitt fyrir vagninn aš ķbśum hefši fjölgaš verulega og žvķ yrši aš fjölga fulltrśum žeirra. Gęluverkefni gufaši upp …

Hinn nżi meirihluti Sjįlfstęšismanna samžykkti strax ķ upphafi stjórnartķšar sinnar aš fękka skyldi borgarfulltrśum į nż ķ 15, en fękkunin gat ekki tekiš gildi fyrr en ķ byrjun nżs kjörtķmabils.

Meirihluti Sjįlfstęšismanna jók fylgi sitt nokkuš ķ kosningunum 1986 og bętti svo sannarlega um betur ķ lok kjörtķmabilsins. Žį fengu žeir 60,4 prósent atkvęšanna og 10 borgarfulltrśa af 15 og ašeins hagfelldari skipting atkvęša hefši gefiš žeim 11 fulltrśa.

Žegar R-listinn nįši meirihluta voriš 1994 var hann ekki meš fjölgun borgarfulltrśa į sinni dagskrį. Hann hefur sjįlfsagt skynjaš žaš vel ķ kosningunum 1982 aš fjölgun fulltrśa męltist heldur illa fyrir. … og gufaši nišur aftur En sķšar komu til ašrir flokkar og menn sem beittu sér fyrir žvķ aš borgarfulltrśum yrši fjölgaš ķ 23.

Žaš hefur fariš heldur illa, eins og żmsir óttušust. Sś gjörš hefur ekki tryggt aš einstakir hlutar borgarinnar hafi nś talsmenn ķ borgarstjórn umfram žaš sem įšur tķškašist, nema sķšur sé.

Žaš var žó ein af mörgum fįtęklegum röksemdum fyrir śtženslunni. Önnur var sś aš eftirlitshlutverk borgarfulltrśanna myndi skerpast.

Žaš uršu hrópleg öfugmęli. Stjórnun borgarinnar hefur aldrei veriš ķ eins miklum ólestri og nś. Flestar fréttir sem śr Rįšhśsinu berast eru um mistök, óreišu, spillingu, einelti, fjįrmįlalegt klśšur og lóšabrask og borgarstjórinn, sem jafnan varpar frį sér allri įbyrgš, stórri sem smįrri, lętur embęttismenn komast upp meš aš svara ekki spurningum um alvarlega hluti mįnušum saman!"

Oddviti minnihlutans, Eyžór Arnalds, ritar svo žarfa grein um rįšleysi óhappalżšsins. Hann segir:

"Reykjavķk hefur setiš eftir ķ samgöngumįlum. Framkvęmdafé til vega hefur veriš afžakkaš og vegafé fariš ķ meira męli į landsbyggšina.

Borgarstjórnarmeirihlutinn hefur tafiš śrbętur og žrengt aš umferš ķ staš śrbóta. Umferšartafir hafa lengt vinnuvikuna ķ reynd. Sjįlfstęšismenn ķ borgarstjórn vilja flżta framkvęmdum og fara ķ snjallvęšingu umferšarljósa.

Ķ staš žess hefur meirihlutinn bošaš borgarlķnu sem lausn fyrir allt og alla. Hśn į aš kosta 70 milljarša en kannski žarf aš margfalda žį tölu meš pķ.

 

Hver borgar?

Reykjavķkurborg er aš tvöfalda śtgjöld sķn til borgarlķnu. Žaš er gert įn žess aš fjįrmögnun verkefnanna liggi fyrir. Įn žess aš endanleg fjįrfestingarįętlun sé til. Įn žess aš rekstrarįętlun sé gerš.

Žjóšvegir ķ žéttbżli eru į heršum rķkisins. Eins og hįskólarnir. Og hjśkrunarheimilin. Hér er Reykjavķkurborg aš leggja fram milljarš ķ žessi verkefni įn žess aš hafa fast land. Er žetta óvissuverkefni meira forgangsmįl en nż hjśkrunarheimili? Ķ ašdraganda borgarstjórnarkosninga bošaši borgarstjóri og heilbrigšisrįšherra hundruš nżrra rżma umfram žau sem žegar höfšu veriš. Žetta var ķ aprķl 2018.

Sķšan žį hefur lķtiš gerst. Reykjavķkurborg gęti rišiš į vašiš og fjįrfest ķ žessum verkefnum įn žess aš hafa mótframlag rķkisins ķ hendi. Hannaš hśs og grafiš grunna. Borgin gęti greitt fyrir nżjar hįskólabyggingar į eigin spżtur meš sama verklagi.

Fjįrmögnun borgarlķnu ķ samgöngusįttmįla er ekki ķ hendi. Veggjöld eru ekki į dagskrį. Bankasala ekki heldur. Alžingi hefur langan óskalista ķ samgöngumįlum žar sem jaršgöng, hafnir og flugvallarmįl eru fyrirferšarmikil.

Žéttar umferšasultur

Borgin sjįlf hefur įkvešnar skyldur samkvęmt samgöngusįttmįlanum. Hśn į aš skipuleggja Keldnalandiš. Žaš hefur ekki veriš gert. Hśn į aš flżta fyrir Sundabraut. Žaš hefur heldur betur ekki veriš gert.

Henni ber aš flżta fyrir skipulagi fyrir gatnamót viš Bśstašaveg og Arnarnesveg. Žaš hefur tafist og flękst hjį borginni.

Žaš er erfitt fyrir rķkiš aš treysta višsemjanda sem stendur ekki viš sitt. Žaš er leitt aš žessi leikur borgarinnar hafi fariš ķ žetta far.

Löngu tķmabęrt er aš fara ķ stórįtak ķ samgöngumįlum į höfušborgarsvęšinu. Reykjavķk hefur setiš eftir og fjįrmagn fariš annaš. Borgin hefur afžakkaš framkvęmdafé. Sjįlfskipaš framkvęmdastopp var formfest ķ svonefndu 10 įra tilraunaverkefni um žar sem mikilvęgar framkvęmdir voru settar į ķs hefur bśiš til samgönguvanda. Žar įtti aš tvöfalda hlutdeild almenningssamgangna en žaš hefur algerlega brugšist.

Algert vanmat į žörf į lausnum hefur bśiš til žéttar umferšarsultur lķkt og ķ stórborg.

Snjallar lausnir eins og ljósastżringar og umferšarmódel hafa setiš į hakanum hjį borginni. Ķ stašinn er fariš ķ verkefni sem į aš kosta meira en 70 milljarša og alger óvissa er um.

Žetta er gert į sama tķma og tekjur skreppa saman vegna kóvķdkreppu. Vęri ekki nęr aš fara ķ žaš sem er įrangursrķkt, fyrirsjįanlegt og skynsamlegt?"

Žarf ekki minnihluti Sjįlfstęšismanna aš kveša upp śr meš žaš aš hann stefni aš žvķ aš fękka borgarfulltrśum śr 23 ķ 15? Gefur žaš ekki auga leiš aš žaš er framfaramįl?

Ennfremur aš greiša umferš fólks  og gera samgöngumįl fjölskyldanna greišari meš öllum rįšum. Nśtķma fjölskyldulķf byggist į skutli sem ekki veršur leyst nema į bķlum sem yfirgnęfandi hluti kjósenda hefur vališ sér hvaš sem óhappalżšurinn segir annaš.

Minnihlutinn mun segja meš ótvķręšum hętti aš hverju hann stefnir og hvaš veršur aflagt ķ skriffinnsku og órįšsķu óhappalżšsins. 

 

 

 

 


Žjóšarblómiš mitt blķša

Alaska Lśpķnan breišir nś himinblįar breišur yfir örfoka mela ęsku minnar ķ kring um Reykjavķk.

Blessašur sé Hįkon Bjarnason fyrir aš hafa fęrt Ķslandi žessa jurt.

Skömm sé žeim sem standa fyrir aš lįta rķfa žjóšablómiš mitt blķša upp.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Höfundur

Halldór Jónsson
Halldór Jónsson

verkfræðingur, flugdellukall, tennis-og badmintonspilari

-ekki góður í neinu af þessu-

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (11.5.): 398
  • Sl. sólarhring: 802
  • Sl. viku: 5553
  • Frį upphafi: 3190755

Annaš

  • Innlit ķ dag: 327
  • Innlit sl. viku: 4729
  • Gestir ķ dag: 305
  • IP-tölur ķ dag: 291

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband